Pirmąjį 2024 metų pusmetį Ukrainoje mirė tris kartus daugiau žmonių negu gimė. Okupantai ir toliau naikina šią mums artimą tautą ir užsiima jos genocidu – nuolat pranešama apie civilinės infrastruktūros sprogdinimus su visais gyventojais. Karo metu jų beatodairiškai vykdomam gamtos naikinimui Ukrainoje pavadinti naudojamas ir žodis ekocidas.
Ekocidas yra destruktyvus žmogaus poveikis savo paties aplinkai. Tai dar viena naikinimo forma, kuomet negyvenamomis žemėmis verčiama bet kokia teritorija. Tiesiogiai Ukrainoje vykdomą ekocidą matėme tada, kai rusai susprogdino Kachovkos užtvanką, kuri buvo suformavusi 230 km ilgio ir 25 km pločio tvenkinį, telkšojusį Zaporižios, Chersono ir Dnipropetrovsko sričių teritorijose.
Praėjus kelioms savaitėms po potvynio, vandenys nuslūgo, palikdami ekologinę dykvietę, o nuolaužomis ir negyvomis žuvimis buvo nusėti šiauriniai Juodosios jūros krantai, Odesos pakrantė buvo virtusi sąvartynu ir gyvūnų kapinėmis. Nuslūgo ir šlapynės Žemutinio Dnipro nacionaliniame gamtos parke, kurios buvo susiformavusios tvenkinio teritorijoje ir tapusios svarbia migruojančių paukščių stotele. Paveiktas Baltųjų pakrančių Sviatoslavo parkas, kuriame saugomos kopos ir kalkakmenio šlaitus reprezentuojantis Kamianska Sich nacionalinis parkas, kuriam priklauso 50 km Dniepro žemupio pakrantės.
Ukrainoje karo paveiktas daugiau negu trečdalis saugomų teritorijų. Užpuolikai kasa apkasus draustiniuose, stato juose įtvirtinimus, sodina minų laukus, tankais važinėja po nykstančių retų augalų pievas ir stepes, degina ir sprogdina miškus. Mūšiai vyko palei Doneco upę plytinčiame ypatingame, okupuotame Šventųjų kalnų nacionaliniame parke, kuriame buvo saugomi reliktiniai kreidinės pušies miškai su endeminėmis, tik tai vietai būdingomis, rūšimis. Užgrobta dalis šalies Serengiačio parku vadinamo Askania-Nova biosferos rezervato, kuris laikomas seniausiu stepių rezervatu. Čia gyvena laukiniai zebrai, buivolai, gnu. Žūsta ir tūkstančiai Juodosios jūros delfinų. Alinamos iki pats Centrinės Azijos besitęsiančios Ukrainos dalies stepės. Didžiulėje šalies teritorijoje susiklosčiusi situacija prilyginama ekologinei katastrofai.
Didžiulėje šalies teritorijoje susiklosčiusi situacija prilyginama ekologinei katastrofai.
Netiesioginiu ekocidu laikoma didelė tarša, atsirandanti dėl karo veiksmų. Sprogimų metu toksinės medžiagos teršia orą ir dirvožemį: į aplinką patenka švino, gyvsidabrio, nusodrinto urano, kitų sunkiųjų metalų. Šios medžiagos su kritulių vandeniu skverbiasi į gruntinius vandenis, nuodija atvirų telkinių organizmus. Sprogus kiekvienai bombai, į aplinką išsiskiria formaldehidų, azoto oksidų, vandenilio cianidų, kurie plinta su vėju, gali sukelti rūgštų lietų ir Europoje.
Kaip ir žmones, šis karas privertė migruoti milijonus gyvūnų, paukščių, žuvų ir kitų organizmų, o tai sukėlė grėsmę ilgalaikei Europos biologinei įvairovei, kurios didelė dalis glaudėsi Ukrainos rytinėje pusėje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
