Keli žodžiai apie įvykusius mainus įkalintais asmenimis, kur dalyvavo JAV, Rusija, Vokietija, Baltarusija, Slovėnija ir keletas kitų šalių. Apsikeitimas įkalintais asmenimis nustato mainomąja žmogaus vertę, o dažni apsikeitimai – ir ekvivalentinę vertę.
Dažniausiai galvojame, kad visi žmonės yra lygūs, turi vienodas orumo ir pagarbos sąlygas. Tačiau tai yra idealizmo vizija. Tarptautinė praktika rodo visai ką kita. Vienas žmogus mainuose gali būti vertas ir trijų, ir dešimties, ir šimto. Vienas Izraelio įkaitas būna vertas kelių dešimčių palestiniečių, vienas Rusijos FSB agentas žudikas – keleto demokratinės opozicijos lyderių, tie, kas turi kelias pilietybes, yra vertingesni, nei turintys vieną, vieši asmenys kainuoja daugiau nei tylūs protestuotojai, amerikiečiai ir rusai vertingesni nei baltarusiai ir t. t.
Jeigu jus gina stipri tarptautinė organizacija ar politinis judėjimas, jūsų vertė auga, todėl Aleksejaus Navalno sukurta, dabar Marijos Pevčich vadovaujamas „Kovos su korupcija fondas“ galėjo išlaisvinti bent tris savo narius, o štai visa Baltarusijos su Sviatlanos Cichanouskajos štabu opozicija – nė vieno. Tai, kad S. Cichanouskajos žmonės ir jiems padedanti Lietuvos užsienio reikalų ministerija nieko neišlaisvino, rodo jų tarptautinį menkumą ir nesupratimą, kaip kaupiama ir naudojama žmonių vertė, kas yra „mainų fondas“ ir kaip juo naudotis.
Tai, kad S. Cichanouskajos žmonės ir jiems padedanti Lietuvos užsienio reikalų ministerija nieko neišlaisvino, rodo jų tarptautinį menkumą ir nesupratimą, kaip kaupiama ir naudojama žmonių vertė, kas yra „mainų fondas“ ir kaip juo naudotis.
Žmogaus vertė yra jo simbolinis kapitalas, kuris atpažįstamas ir pripažįstamas ne visur. Žmogus savo simbolinę vertę kaupia visą gyvenimą, tai yra kintantis dydis ir priklauso nuo to, kaip jus vertina šalis, institucija, visuomenė. Savo vertę galima pamatuoti ne tik politinių rinkimų metu, bet ir savo vieta galios institucijose arba gebėjimu organizuoti dideles žmonių grupes. Mažiau vertinami yra gebėjimai. Pavyzdžiui, labai populiari poetė ir režisierė Ženia Berkovič, kurios antikarinės eilės šiandien ko gero yra populiariausios Rusijoje, turi mažesnę vertę nei organizuotoms politinėms struktūroms priklausantys asmenys ir dar mažesnę nei paprastas amerikietis.
Daugeliui šalių – Lenkijai, Lietuvai – verta galvoti apie savo mainų fondo turėjimą, asmenų mainomosios vertės nustatymą ir aktyvų demokratinių opozicijos aktyvistų laisvinimą. Putinui ir Lukašenkai vertę turi tik jų rato draugai, oligarchai ir saugumiečiai. Lietuvoje nuolat sakoma, kad čia yra daug Putino Rusijos ir Lukašenkos struktūrų agentų. Tai kaip lydekos ežere – imkite ir gaudykite, jų vis tiek prisiveis dar daugiau. Mainų fondo kaupimas yra autoritariniams režimams suprantama veikla, taip vedant užkulisines derybas, kur neprileidžiama žiniasklaida, įmanoma išgelbėti kalinamus rašytojus, muzikus, filosofus, žurnalistus.
Autoritariniai režimai supranta kietą jėgą, pinigus, susijusius interesus ir konfidencialumą: jei turite raumenų, galite mokėti, mokate patylėti ir turite norą – galima derėtis; jei ne, jei kalbate apie abstrakčias žmogaus teises ir tarptautinius susitarimus, reikalaujate viešumo ir demokratinės diskusijos – likite Vakarų pasaulyje ir palikite mirčiai tūkstančius politinių kalinių. Įvairias rezoliucijas, protestus ir pilietinius pareiškimus autoritariniai režimai tik niekina.
Aišku, galime atsiriboti nuo šios dvigubos moralės, likti švarūs ir pūkuoti, tačiau tokiu būdu pasmerksime kančioms ir mirčiai tūkstančius sąžinės kalinių ir nelaimėsime nieko.
Galvoti ir veikti dviem teisiniais režimais nėra paprasta: viena tvarka galioja įstatymus ir demokratijos principus puoselėjantiems Vakarams, o kita – autoritarinėms ir totalitarinėms šalims. Korupcija draudžiama Vakarų vertybių pasaulyje, o Rytų autoritarinių režimų stovykloje dovanos ir papirkinėjimas yra norma. Žiniasklaidos laisvė yra didelė vertybė demokratinėms visuomenėms, o juodiems oligarchams vertingas yra liežuvis už dantų. Jei norime išlaisvinti veiklius Baltarusijos opozicijos aktyvistus, pavyzdžiui, menininkę Mariją Kolesnikavą ar filosofą Vladzimirą Mackevičių ir kelis šimtus kitų aktyvistų, tarkimės dėl vertės ir sąlygų su Lukašenkos ir Putino režimais, galbūt tarpininkaujami Vengrijos, su kuria dabar pykstamės.
Aišku, galime atsiriboti nuo šios dvigubos moralės, likti švarūs ir pūkuoti, tačiau tokiu būdu pasmerksime kančioms ir mirčiai tūkstančius sąžinės kalinių ir nelaimėsime nieko. JAV remiasi pragmatizmo filosofija, mes – amžinųjų vertybių, pragmatizmas realiai išlaisvina, o amžinosios vertybės amžinai tave atsimena.
Filosofija ir teologija, kuri dėsto amžinąsias vertybes, idealistai, kurie laikosi griežtų principų, pralaimi teroro, šantažo, grubaus įstatymų laužymo atvejais. Pragmatistai pastebi, kad jokia moralinė norma neegzistuoja pati savaime mūsų kasdieniame socialiniame pasaulyje tol, kol mes jos netaikome praktikoje, ir yra tik tiek, kiek pasiekiame rezultatų. Moralės yra tiek, kiek mes ją įgyvendiname. Ar manome, kad pasmerkti dorą asmenį kančioms yra pakankamas gėris, nes nenorime susitepti suimdami įvairius priešiškų režimų agentus ir taip kaupdami mainų fondą?
