Pagrindinė Donaldo Trumpo idėja yra konservatyvioji revoliucija JAV pakeičiant 25 tūkst. valdininkų kitais, jam lojaliais amerikoniško „Šeimų maršo“ atstovais. Lietuvos valstybės paraštėse taip pat smilksta analogiškas populistinis perversmas, tik neturi nei savo Trumpo, nei Arestovyčiaus.
Trumpui pagrindinis priešas yra giluminė valstybė ir jos biurokratija. Amerikoniškas „Šeimų maršas“ siūlo: ne migrantams! Ne „genderizmui“ ir ne socialinėms lytims! Ne abortams! Ne žaliajai politikai! Reikalaujama liberalizuoti smurtą šeimose, leisti tėvams ugdyti vaikus pagal savo sąžinę ir tikėjimą. Vyras turi uždirbti, būti šeimos galva, moteris turi gimdyti ir žinoti savo vietą, abu – išpažinti Bibliją ar kitą šventą raštą ir garbinti Trumpą. Valstybinė kalba turi būti viena – anglų, verslas turi būti mažai apmokestinamas, baigusieji prestižinius universitetus neturėtų turėti privilegijų, kiekvienas turi išsilaikyti savo darbu.
Ir iš viso: tegyvuoja baltojo, sunkiai dirbančio vyro, kario šeima ir laisvas verslininkavimas. Amerika suvaržys savo imperializmą, prievolę būti pasaulio sargu ir rūpinsis tik savimi bei prekiaus saugumu. Niujorko ir San Fransisko bohemiškam pasauliui ateina gilus ruduo. Man ši konservatyvioji antivaldininkiška revoliucija šiek tiek primena Kinijos kultūrinę revoliuciją su jos nusiteikimu prieš partinius klanus ir protingus bei išsilavinusius žmones. Kita vertus, seneliai politikai yra mirtinai įsikibę valdžios žiedų ir tikisi, kad savo prichvatizuotus postus ir valdymo įrankius galės perduoti šeimos ar klano nariams, todėl reforma yra neišvengiama. Tik klausimas: kiek ji bus radikali?
Pagrindinė Donaldo Trumpo idėja yra konservatyvioji revoliucija JAV pakeičiant 25 tūkst. valdininkų kitais, jam lojaliais amerikoniško „Šeimų maršo“ atstovais.
Oleksijus Arestovyčius, Ukrainos numylėtinis 2022 metais, šiandien yra bėglys, bet skelbiasi esąs nuoseklus trampistas. Jo paties žodžiais, jis nuolat bendrauja su įtakinga Trumpo aplinka ir mano, kad galėtų būti Ukrainos Trumpas, siekia tapti Ukrainos prezidentu, laukia, kada baigsis prezidento Volodymyro Zelenskio dienos. Arestovyčius prognozuoja, kad Zelenskis pasitrauks iškart, kai Trumpas ras būdų priversti jį pasirašyti taiką su Rusija.
Skirtingai nei didysis gopnikas Putinas ar populistas šoumenas Trumpas, Arestovyčius yra išsilavinęs, kūrybingas lyderis, nors ir turintis, kaip ir Trumpas, niekuo neriboto narcizo kompleksą. Jo idėja yra kurti „polietninę Ukrainą“ – koncepcija, kurią jis sąmoningai skiria nuo „multietninės Ukrainos“. Pasak jo, multietninė arba multikultūrinė visuomenė sako, kad vienoje šalyje autonomiškai savo pažiūras plėtoja ir vienos su kitomis konkuruoja skirtingos tautinės, religinės, genderinės, subkultūrinės bendruomenės ir jų nevyriausybinės organizacijos. Šios jų lenktynės yra laisvos, kiekviena organizacija juda kur nori, neretai dėl to sukeldamos sąmyšį. Europos Sąjunga kaip tik plėtoja multikultūralizmo idėjas. O polietniškumą Arestovyčius sieja su „simfonine organizacija“.
Kadaise Lietuvoje gyvenęs ir VDU dėstęs istorikas ir filosofas Levas Karsavinas išplėtojo simfoninės asmenybės teoriją. Pasak Karsavino, valstybė gali gyventi kaip vienas asmuo, arba kaip vieningas choras, kaip daugelio susirinkimas Bažnyčioje. Sekdamas Karsavinu iliustruosiu: Bažnyčioje susirenka vyrai ir moterys, rusai ir ukrainiečiai, konservatoriai ir liberalai, tie, kam patinka Ala Pugačiova, ir tie, kas klausosi ukrainiečių Ruslanos. Panašias idėjas Karsavinas siejo su ikikariniu Eurazijos judėjimu, kuris turėjo suvienyti visą buvusią Rusijos imperiją, o tokiu vienytoju galėjo tapti net Stalinas.
Skirtingai nei didysis gopnikas Putinas ar populistas šoumenas Trumpas, Arestovyčius yra išsilavinęs, kūrybingas lyderis, nors ir turintis, kaip ir Trumpas, niekuo neriboto narcizo kompleksą.
Visos tautos, išpažindamos vieną Dievą ar, bolševikių požiūriu, Staliną, savo kalba ir savo kultūroje kuria simfoninę asmenybę. Vėliau, kai komunistų valdžia Karsaviną ištrėmė į Abezės lagerį, prieš pat mirtį nuo džiovos istorikas kritiškiau galvojo apie simfoninę asmenybę ir visą Eurazijos judėjimą. Naujasis putinistų laikų Eurazijos ideologas Aleksandras Duginas kalba dar radikaliau. Arestovyčius kurį laiką buvo Dugino pasekėjas. Tačiau dviem pranašams neužteko vietos po Saule ir Arestovyčius persikraustė į Ukrainą čia kurti rusų, ukrainiečių ir totorių simfoninės vienybės, o dabar dar tuo tikslu ėmė remtis ir Trumpo idėjomis.
Kai Arestovyčius ėmė aršiai kritikuoti Zelenskį ir jo korumpuotą biurokratinį aparatą bei pasitraukė iš Ukrainos, jo populiarumas socialiniuose tinkluose krito dešimtis kartų. Tačiau šiandien, kylant Trumpo vėliavai, ją pradėjo savo rankose laikyti ir Arestovyčius, žadėdamas išsigelbėjimą Ukrainai. Todėl jo populiarumas socialiniuose tinkluose pradėjo augti. Dar daugiau, Rusijos opozicija pradėjo pavydėti, kodėl jie savo gretose neturi tokio pat avantiūristo savimylos, kuris smarkiai trokšta valdžios ir yra pasirengęs bet kokiai avantiūrai.
Konservatyvioji eilinių „šeimų“ revoliucija negali pakęsti ne tik liberalų, bet ir kairiųjų. Nors, atrodytų, kairieji ir kalba apie tą pačią „liaudies“ gerovę, o SSRS komunistai dar ir persekiojo homoseksualus bei reikalavo didesnių šeimų, daugiau vaikų, vis dėlto šeimos tvirtumas jiems nebuvo idealas, nes moteris turėjo būti tokia pat darbininkė, kaip ir vyras, o liaudis buvo didesnė vertybė nei šeima. Dabartinė konservatyvi šeimų revoliucija turi iliuziją, kad sugebės išvaryti iškrypėlį velnią iš visokiausių literatų, režisierių ir dailininkų galvos, išvaikys valdininkus, uždarys sienas ir pažabos bohemą.
Tačiau iš didelio debesies bus mažas lietus, nors dalis užsisenėjusių valdininkų tikrai nukentės. Štai kodėl griežta valdininkų rotacija su teise užimti kokį tai postą ne daugiau nei dvi kadencijas bei lygių galimybių sistema valdininkijoje turi būti griežtai vykdoma, o prezidentų amžius ribojamas. Tai padėtų pristabdyti naujus diktatorius ir savo postuose užsisėdėjusius senelius, tačiau nepadėtų apsiginti nuo jaunųjų trampistų, tokių kaip Trumpo padėjėjas J. D. Vance‘as ar jo analogas – Arestovyčius. Jie dar ilgai jaudins ir sprogdins visuomenę, nes yra gimę būti politinio spektaklio centre ir nebijo kelti skandalų. Vartotojų visuomenei pradeda patikti ryškūs skandalistai ir tai kelia nerimą.
