Atsimenate tą jausmą, kai nuliūdote, pamatę savo vaikystės kieme iškirstus medžius, kuriuose karstėtės ir kurių pavėsyje skaitėte knygas? Arba išartą gražią pievą, kurioje dar kažkada pynėte vainikus? Tas jausmas toks ilgesingas, tarsi netekus kažko brangaus, kurio vertės pinigais atrodo ir neišmatuosi?
Bet tuos neišmatuojamus dalykus ėmė mokslininkai ir pavadino gamtos teikiamomis ekosisteminėmis kultūrinėmis paslaugomis bei ilgai netrukę surado būdą išreikšti jų vertę finansiškai, kad žmonėms, kurie priima sprendimus, šie rodikliai padėtų pasirinkti veikimo kryptis.
Gamtos ekosistemų tiesiogiai žmogui teikiamą naudą specialistai suskirstė į keturias svarbias ekosisteminių paslaugų grupes. Rekreacija, estetinis, dvasinis pasigėrėjimas gamta, minėtas ryšys su gamtos objektais bei kiti nematerialūs potyriai priskiriami prie kultūrinių gamtos teikiamų paslaugų. Vanduo šulinyje, jūsų puodelyje, mediena, iš kurios suręstas jūsų būstas, baldai ir kūrenama namų židinio ugnis, augaliniai pluoštai – tai kita grupė – ekosistemų teikiamos aprūpinimo paslaugos.
Tačiau, jeigu mums dar paprasta pritarti tam, jog tai, ką išvardinau, tikrai gyvybiškai būtina, tai vandens filtravimo, žiedų apdulkinimo, atliekų perdirbimo, ligų kontrolės procesų gamtoje nevertiname kaip itin svarbių ekosisteminių paslaugų. Nors želdinių plotų plėtimas potvynių vandeniui sugerti – vis garsiau girdima išeitis miestuose, leidžianti iliustruoti trečią grupę – ekosistemų reguliacines paslaugas.
Tačiau svarbiausi, bet bene sunkiausiai suvokiami procesai tie, kurių metu ir susiformuoja tos mums paslaugas teikiančios sveikos ekosistemos: nuo dirvos susidarymo iki genetinės įvairovės raidos, vadinamos ekosisteminėmis palaikymo paslaugomis. Ir jų vertę taip pat galima apskaičiuoti.
Mokslininkai nustatė, kad kasmetinio šių keturių ekosisteminių paslaugų grupių įnašo į Nyderlandų ekonomiką piniginė vertė atitinka daugiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau didžiausią dalį sudaro kultūrinės paslaugos – net 14,4 mlrd. (87 proc.)*. Ir šioje grupėje nepralenkiamos jas teikdamos yra miškų ekosistemos. Daugiausia ir reguliavimo paslaugų vertės sukuria miškas. Mokslininkams atlikus šiuos tyrimus, pasidarė labai aišku, kad aprūpindamas mediena, miškas uždirba tik 43,7 milijonus eurų, o leisdamas mums ilsėtis ir keliauti, turistauti, apsikabinti medį, įsimylėti vaizdą nuo kalno – net 4,3 mlrd. eurų įplaukų į Nyderlandų šalies biudžetą. Apskritai visos ekosistemos, naudojant jas tik turizmui, šiai šaliai sugeneruoja apie 7 mlrd. eurų biudžeto papildymą.
Pristabdžius bent jau sengirių ir miškų masyvų saugomose teritorijose kirtimus ir jų eksportą, investuodami į turizmo skatinimą mūsų šalyje, galbūt sukurtume ne tik Vilniaus, kaip žaliausios Europos sostinės, veidą, bet ir Lietuvos, kaip žaliausios Europos šalies?
Apie miškų teikiamas ekosistemines paslaugas įvairūs mokslininkai iš Lietuvos ir kitų šalių diskutuos rugsėjo 18 dieną Druskininkuose vyksiančiame tarptautiniame kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ bei savaitgalį Anykščiuose „Miško festivalyje“.
*Duomenys iš mokslinio straipsnio Sjoerd Schenau et all. Valuing ecosystem services and ecosystem assets for The Netherlands, 2022, One Ecosystem.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
