Kremlius „rusofobija“ kaltina ne tik Europos šalis. Taikinyje dažnai atsiduria ir Japonija.
Tai neturėtų stebinti. Rusijos ir Japonijos santykiai išlieka problematiški dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikų. Sovietams užėmus Japonijai priklausiusias salas, vadinamas Šiaurinėmis teritorijomis, jos tebėra ginčų objektas. Todėl karo pabaigoje taip ir nebuvo sudaryta taikos sutartis.
Ilgametės japonų diplomatų pastangos atrasti konsensusą su Kremliumi nedavė rezultato. Lūkesčių, kad situacija galėtų keistis, mažai.
Tą sąlygoja Rusijos agresija. Japonija laikosi principingos nuostatos palaikyti Ukrainą. Šiai šaliai skirta kelių šimtų milijonų dolerių vertės humanitarinė parama. Taip pat prisidedama prie Vakarų valstybių taikomų diplomatinių ir ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Pačios Japonijos svarbiausiu sąjungininku išlieka Jungtinės Amerikos Valstijos, garantuojančios šalies saugumą. Tai leido ilgus metus japonams kliautis pacifistinės pokario konstitucijos nuostatomis ir formaliai net neturėti kariuomenės.
Visgi situacija keičiasi. Japonijos kaimynystėje yra ne tik agresyvi Rusija, bet ir branduolinį arsenalą plečiantis Šiaurės Korėjos režimas. O kur dar auganti Kinija. Būtent tai ir paskatino esminę Japonijos gynybos politikos peržiūrą. Jos esmė – per artimiausius penkerius metus gynybos biudžetas bus santykinai padvigubintas ir pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tokiu būdu Japonija tikisi prisidėti prie regiono saugumo stiprinimo. Ypač aktualus kaimyninio Taivano klausimas. Jungtinių Valstijų kariškiai ne kartą užsiminė, jog Kinija gali mėginti jėga perimti Taivano kontrolę. Japonų ekspertai, su kuriais bendravau Tokijuje, nėra linkę vertinti karinės konfrontacijos scenarijaus kaip labiausiai tikėtino. Bet tuo pačiu suvokia – norint išvengti susidūrimo, būtinas didesnis Japonijos indėlis.
Japonija mezga ryšius ir su NATO. Atrodo, jog Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija nėra aktuali Azijos valstybei. Visgi saugumo dilemos yra persipynusios. Japonijai būtina saugi ir stabili Europa – ne tik dėl taikos kuriamos gerovės, bet ir dėl Jungtinių Valstijų vaidmens. Konfliktas Europoje nukreiptų amerikiečių dėmesį, ir potencialiai sumažintų įsitraukimą į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Analogiška dilema, tik atvirkščiai, svarbi ir Lietuvai. Sprendimų priėmėjai Vašingtone ne kartą indikavo, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia strateginė konkurentė bus Kinija. Vadinasi, amerikiečiai Europai galės skirti šiek tiek mažiau dėmesio. Jei Japonijos kaimynystėje saugumo situacija blogėtų, tai silpnintų ir Europos saugumą, nes Jungtinių Valstijų galimybės būti tuo pačiu metu skirtingose vietose yra ribotos.
Tad tiek Europos valstybės, tiek Japonija peržiūri savo pasirengimą blogiausiems scenarijams. Ir suvokia, kad demokratinių valstybių tarpusavio bendrystė yra vienintelė išeitis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
