Pastarosiomis dienomis Vakarų šalys Ukrainai pažadėjo šimtus šarvuotų mašinų ir kitos modernios ginkluotės. Proveržis – reikšmingas, tačiau neužgožiantis „Leopard“ tankų temos.
Berlynas kol kas nesutinka šių tankų perduoti Ukrainai. Ginčai dėl to tapo aštria Vokietijos vidaus politikos tema. Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann, atstovaujanti valdančiosios koalicijos Liberalų partiją, atvirai kvestionuoja delsimą. Jos manymu, Vyriausybė nepateikia aiškių argumentų, kodėl tankų Ukraina neturėtų gauti.
Teiginys, jog laukiama Jungtinių Valstijų apsisprendimo perduoti savus „Abrams“ tankus, jos neįtikina. Mat ekspertai pažymi, jog reaktyvinį variklį naudojantys „Abrams“ tankai sudegina pernelyg daug kuro, yra per sunkūs ir reikalauja sudėtingo logistinio palaikymo. Todėl tinkamesnis variantas būtų europietiška ginkluotė.
Tai ypač svarbu šiuo metu, mat pavasarį ukrainiečiai laukia naujos agresoriaus atakų bangos. Į tai reaguodami britai siųs Ukrainai keliolika savų „Challenger“ tankų.
Vyriausybę gina kanclerio Olofo Scholzo bendrapartietis Rolfas Mutzenichas, klausdamas, ar po tankų nebus siūloma siųsti ir karių. Todėl šią akimirką, anot jo, svarbiausia išvengti tiesioginio susidūrimo su Rusija bei susikoncentruoti į įvairias kitas paramos Ukrainai formas.
Tvirtos nuomonės nėra ir tarp Vokietijos gyventojų. Apklausos rodo, jog „Leopard“ tiekimui Ukrainai pritartų 39 proc., prieštarautų – 43 proc. respondentų. Šalyje, kurioje vyksta dramatiški gynybos politikos permainų procesai, tai tebėra skaldantis klausimas.
Tačiau, abejonių kyla ne tik Berlyne. Skaičiuojama, kad iš viso apie 2 tūkst. „Leopard“ tankų turi trylika Europos šalių. Lenkija, Suomija ir kelios kitos viešai išreiškė siekį perduoti juos Ukrainai. Tą tvirtai palaiko Baltijos šalys. Bet kitos, panašu, neskuba. Pastarosiomis dienomis sklido kalbos, jog „Leopard“ eksporto licencijos, kuri reikalinga ginkluotės perdavimui, iš Vokietijos formaliai paprašė tik viena neįvardyta valstybė.
Nepaisant kontraversijų, atrodo, jog sprendimai bręsta. Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas skelbia pradėjęs vertinimą, kiek ir ko Vokietija turi savo rezervuose. „Spiegel“ teigimu, ministerijoje inventorizacijos skaičiai tikrai yra. Todėl tai veikiau techninis sprendimas, rodantis, kad ledai juda į priekį. Tuo metu ukrainiečių kariai žada pradėti apmokymų naudotis tankais etapą Lenkijoje.
Tad situacija atrodo kiek paradoksaliai. Jei artėjama tankų perdavimo link, kodėl nepavyksta išvengti klampios, jau ne vieną savaitę tebesitęsiančios politinės dramos? Sunku paneigti, jog ji sutraukia kritikos strėles į Vokietijos pusę. Be to, ne visai pagrįstai į paraštes nustumia pozityvius gynybos politikos sprendimus, kuriuos nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė Berlynas. Didelė dalis jų tiesiogiai liečia ir Lietuvą.
Visgi tragedija ir aukos, kurias kasdien patiria Ukraina, verčia skubėti. Kiekviena pradelsta diena, deja, kainuoja gyvybes.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
