Pasaulio lyderiai šiomis dienomis susibūrė į konferenciją Glazge tam, kad rastų būdų bent jau pristabdyti klimato atšilimą.
Akivaizdu, kad klimato kaitos iššūkis tapo globaliu politiniu prioritetu – tą patvirtina ir gausios daugiau nei šimto valstybių lyderių delegacijos. Pagrindo nerimui nestinga, mat mokslininkai vieningai teigia, kad esamų pastangų nepakanka. Jei artimiausiu metu nebus padaryti reikšmingi pokyčiai energetikos išteklių tvarumo, taršos mažinimo ir kitose srityse, pasaulis pasmerks save vis dažnesnėms ir tragiškesnėms gamtinėms kataklizmoms.
Tam ypač didelį dėmesį skiria Vakarų šalių pilietinė visuomenė bei politiniai lyderiai. Pavyzdžiui, šio tarptautinio susibūrimo šeimininkas, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kadaise į klimato kaitos problemas žvelgė kiek skeptiškai. Tačiau dabar pripažįsta pakeitęs nuomonę bei siekia tapti pozityvių reformų vėliavnešiu.
Kiek sunkiau persiorientuoti šalims, kurios išlieka priklausomos nuo iškastinio kuro. Tarp tokių – Rusija. Per pastaruosius kelis dešimtmečius net iki pusės metinių šios valstybės biudžeto pajamų sudarydavo būtent naftos ir dujų eksportas. Tad Rusija, būdama ketvirta pagal taršos lygį valstybė pasaulyje, nėra tarp pirmaujančiųjų žaliųjų reformų kontekste.
Visgi nuo realybės pabėgti nepavyks. Istorinių analogų neturintys gaisrai Sibire, tragiški potvyniai, tirpstantis ledynai nelieka nepastebėti. Juolab, kad tai turės reikšmingą įtaką ilgalaikiam ekonominiam augimui. Pačios Rusijos institucijos skaičiuoja, jog klimato kaitos sukeltos nelaimės gali kasmet sumažinti valstybės bendrąjį vidaus produktą 3 proc. Vien neigiamas poveikis pastatams ir kitai infrastruktūrai per kelis dešimtmečius gali atsieiti kone 100 milijardų dolerių.
Šiuos procesus vis geriau suvokia Rusijos gyventojai – apklausos rodo, jog daugiau nei pusė jų laiko klimato kaitą žmogaus veiklos rezultatu. Bet tarp dešimties didžiųjų valstybių rusai kol kas tebėra mažiausiai entuziastingai nusiteikę pripažinti, kad situacija keisis tik jei vartojimo įpročius kasdienybėje koreguos kiekvienas gyventojas.
Ši tema nebėra ignoruojama ir Kremliuje. Jei prieš kelerius metus skambėdavo dviprasmiški pareiškimai, tai dabar Rusijos vyriausybė žada pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2060 metų. Tačiau tai tėra deklaracijos, kurias teks pagrįsti kol kas nepadarytomis struktūrinėmis reformomis. Juk šiandien vėjo, saulės ir geoterminė energetika sudaro mažiau nei 1 proc. Rusijoje naudojamų energijos šaltinių.
Galbūt paskata tam taps išorės veikėjai. Europos Sąjunga nori būti žaliosios energetikos lydere. Tarp planų yra ir ketinimas apmokestinti iš trečiųjų šalių importuojamas prekes anglies dioksido mokesčiu. Kitaip tariant, bendrija spaus Rusiją ir kitas šalis keistis, antraip jos praras prekybinį konkurencingumą ir pajamas. Ne veltui žalioji energetika gali tapti priemone spausti Rusiją ir dėl šios agresyvios užsienio politikos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
