Vokietijoje – seniai neregėta politinė intriga.
Likus mažiau nei mėnesiui iki federalinių parlamento rinkimų, kyla intriga. Ilgą laiką nuomonių apklausose įtikinamai pirmavo Angelos Merkel Krikščionių demokratų (CDU) partija. Vienu metu jos populiarumas siekė net 40 proc., tad atrodė, kad net ir Merkel pasitraukus, jos partijos valdymo era tęsis.
Ir visgi dabar krikdemų perspektyvos – niūresnės. Jų reitingas per palyginti neilgą laiko tarpą smuko kone perpus – iki 20 proc. Tuo pasinaudojo socialdemokratai, po daugiau nei dešimtmečio įsiveržę į priekį su 25 proc. Būtent jie šiuo metu yra favoritai laimėti daugiausiai vietų parlamente.
Nors krikdemai ir socialdemokratai yra jau aštuntus metus veikiančios valdančiosios koalicijos partneriai, tikimybė, kad ši vadinamoji vaivorykštės sąjunga išliks, – minimali. Kur kas labiau tikėtina, kad esminį vaidmenį formuojant naują valdžią atliks trečioje vietoje žengiantys žalieji. Jie spręs, su kuria iš pirmųjų dviejų partijų formuoti daugumą.
Vokietijoje – seniai neregėta politinė intriga.
Socialinės politikos ir kitose srityse žaliesiems natūraliau bendradarbiauti su socialdemokratais. Gali būti, kad prisijungtų ir viena mažesniųjų partijų, Liberalai, tokiu būdu sudarydami vadinamąją „šviesoforo“ koaliciją. Šis pavadinimas kyla iš tradicinių šių partijų spalvų – raudonos, žalios ir geltonos.
Tai būtų didelė krikdemų nesėkmė. Centro dešinieji pokaryje susikūrusios Vokietijos Federacinės Respublikos valdančiųjų gretose praleido net 57 metus iš 72. Po pastarųjų šešiolikos metų su Merkel kanclerės poste, atsitraukimas į opoziciją būtų nemenkas smūgis.
Nors rinkimai dar nepralaimėti, krikdemai jau dabar svarsto, kokios tokio populiarumo smukimo priežastys. Jų – bent kelios. Visų pirma, pakeisti Merkel – sunku. Naujasis partijos vedlys Arminas Laschetas kol kas nesugebėjo susikurti efektyvaus lyderio reputacijos. Priešingai – jis padarė net kelias grubias klaidas, įskaitant akimirką, kuomet TV kameros užfiksavo jį juokiantis potvynio sukeltos tragedijos aptarimo fone.
Antra, krikščionys demokratai permąsto savo politinį identitetą. Merkel garsėjo kaip pragmatiška ir technokratiška politinė, sėkmingai perėmusi kitų partijų idėjas tam, kad išlaikytų savosios dominavimą. Todėl, pavyzdžiui, krikdemai sutiko įvesti socialdemokratų siūlytą minimalios mėnesinės algos ribą, nors ilgai tam idėjiškai prieštaravo. Visgi nebelikus Merkel, partija sunkiai atranda naujų argumentų, kodėl rinkėjai turėtų ją toliau palaikyti.
Galiausiai negalima nurašyti oponentų. Socialdemokratai ilgą laiką yra duobėje – net ir dabartinis jų populiarumas istoriškai nėra itin aukštas. Visgi partija kantriai laukia savo šanso, o lyderis, finansų ministras Olofas Scholzas, sudaro kompetentingo lyderio įvaizdį. Todėl nemaža tikimybė, kad socialdemokratai išliks valdančiojoje koalicijoje, tik užims nebe mažesniosios, o pagrindinės partijos vaidmenį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
