Gyvūnų svorio stebėjimas yra svarbi jų sveikatos priežiūros dalis: šis rodiklis padeda įvertinti sveikatos būklę, raciono tinkamumą, esant poreikiui parinkti tinkamas medikamentų dozes ir panašiai. Pasverti smulkų triušį ar pingviną daugeliui greičiausiai neatrodo sudėtinga, tačiau ar kada susimąstėte, kaip įtikinti ant svarstyklių užlipti plėšrų tigrą, milžinišką pitoną ar apie toną sveriantį jūrų liūtą?
LRT.lt kalbinti specialistai pasakojo, jog tai, kaip gyvūnas bus sveriamas, priklauso nuo jo rūšies, dydžio ir kitų faktorių.
Daugelis gyvūnų yra apmokyti trenerio ar prižiūrėtojo paliepimu užlipti ant svarstyklių, dažnai procesas neapsieina be įvairių skanėstų: mėsos, žuvies ar daržovių.
Gyvūnai mokomi bendradarbiauti
Pasak Lietuvos zoologijos sodo specialistų, reguliarus gyvūnų kūno svorio stebėjimas yra svarbi gyvūnų gerovės ir veterinarinės priežiūros dalis. Svorio stebėjimas padeda įvertinti gyvūno sveikatos būklę ir kondiciją, augimą ir vystymąsi, raciono tinkamumą, prireikus koreguoti pašaro kiekį, tiksliai apskaičiuoti vaistų ar kitų veterinarinių preparatų dozes.
Be to, ilgalaikiai svorio stebėsenos duomenys yra svarbūs vykdant nykstančių rūšių veisimo ir gamtosaugos programas, dalijantis sukaupta patirtimi ir duomenimis su kitais zoologijos sodais ir gamtosaugos institucijomis.
„Svarbu pabrėžti, kad gyvūnai prieš svėrimą nemigdomi. Jei gyvūnui dėl medicininių priežasčių atliekama bendroji nejautra ar kita būtina veterinarinė procedūra, pasinaudojama galimybe jį pasverti, tačiau dažniausiai gyvūno svoris nustatomas dar prieš taikant nejautrą, nes nuo kūno svorio priklauso medikamentų dozavimas“, – portalui LRT.lt teigė Lietuvos zoologijos sodo viršutinės teritorijos vadovė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.
Svėrimas paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki keliasdešimt minučių – tai priklauso nuo gyvūno rūšies ir temperamento. Gyvūnams sverti naudojamos labai įvairios elektroninės svarstyklės – nuo buitinių virtuvinių ar žmonėms skirtų svarstyklių smulkesniems gyvūnams iki tikslių laboratorinių, veterinarinių ir specializuotų platforminių svarstyklių, pritaikytų stambiems laukiniams gyvūnams.
Įranga parenkama pagal gyvūno rūšį, dydį ir reikalingą matavimo tikslumą.
Norint pasverti triušį ar vištą, užtenka juos įdėti į dėžę ar gyvūno transportavimo krepšį, o dėžę su gyvūnu viduje pastatyti ant svarstyklių, bet liūto, krokodilo ar kupranugario į dėžę neįdėsi.
Pasak zoologijos sodo darbuotojų, didžiausias iššūkis – užtikrinti, kad procedūros keltų kuo mažiau streso gyvūnams ir būtų saugios darbuotojams.
„Daug dėmesio skiriama gyvūnams treniruoti, kad jie savanoriškai dalyvautų kasdienėse priežiūros procedūrose. Darbuotojai dirba pagal aiškiai nustatytus saugos protokolus, o kiekviena procedūra atliekama įvertinus konkretaus gyvūno elgesį ir situaciją“, – LRT.lt teigė Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Dovydas Vičius.
Ant svarstyklių užlipa pačios
Laukinės katės, liūtai, tigrai ir gepardai sveriami naudojant stacionarias elektronines svarstykles, įrengtas jų atskyrimo voljeruose.
Visi šie gyvūnai yra išmokyti savo noru užlipti ant svarstyklių ir trumpam pritūpti arba atsigulti.
Pasak zoologijos sodo viršutinės teritorijos vadovės R. Pėtelytės-Brazaitienės, prieš pradedant procedūrą į gyvūno atskyrimo voljerą įnešamos arba naudojamos jau įrengtos elektroninės svarstyklės.
„Gyvūnų prižiūrėtojas lieka aptarnavimo koridoriuje ir, naudodamas specialias metalines žnyples, skirtas paduoti mėsai, parodo katei skanėstą kaip paskatinimą. Laukinė katė savanoriškai užlipa ant svarstyklių ir kelias sekundes ramiai patupi arba atsigula. Jos svoris realiuoju laiku matomas nešiojamame ekrane, todėl darbuotojai gali tiksliai užfiksuoti duomenis be tiesioginio kontakto su gyvūnu ir nesukeldami jam papildomo streso“, – procedūros subtilybes aiškino zoologijos sodo apatinės dalies gyvūnų priežiūros specialistė Diana Preišegalavičienė.
Vilioja morkomis ir kitais skanėstais
Krokodilus, stambius driežus ir kai kuriuos kitus roplius taip pat galima išmokyti lipti ant svarstyklių.
„Kiekvienas individas mėgsta tam tikrą maistą, toks maistas naudojamas kaip paskatinimas. Pavyzdžiui, stambūs sausumos vėžliai dažnai noriai juda link ryškiaspalvių daržovių, tokių kaip morkos“, – apie pasitelkiamas gudrybes pasakojo zoologijos sodo specialistai.
Pabrėžiama, kad visos krokodilų rūšys, kai kurios didelių driežų rūšys, stambūs smaugliai ir pitonai laikomi potencialiai pavojingais gyvūnais, todėl dirbant su jais taikomos papildomos saugumo priemonės.
„Stambios gyvatės dažniausiai sveriamos dirbant keliems specialistams. Gyvūnas saugiai įdedamas į specialų maišą ir sveriamas rankinėmis elektroninėmis svarstyklėmis. Gyvūnai kartais sveriami kartu su juos laikančiais darbuotojais, o vėliau iš bendro svorio atimamas darbuotojų svoris“, – LRT.lt teigė Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Dovydas Vičius.
Kaip sveriami itin stambūs kanopiniai gyvūnai?
Dalies kontaktinių kanopinių, pavyzdžiui, ponių ir asilų, kūno svoris gali būti apskaičiuojamas naudojant specialią matavimo juostą.
Labai stambių gyvūnų, tokių kaip stumbrai ar kupranugariai, svoris prireikus įvertinamas remiantis kūno kondicija ir ilgamete specialistų patirtimi.
Užšoka trenerio paliepimu
Gyvūnų sveikatą ir svorį atidžiai seka ir Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo darbuotojai – čia delfinai, kaliforniniai jūrų liūtai ir kiti lankytojų numylėtiniai sveriami kartą per savaitę.
Kaip portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, delfinams ir kaliforniniams jūrų liūtams sverti buvo užsakytos specialios svarstyklės – speciali metalinė platforma baseino vandens lygyje.
„Ant svarstyklių gyvūnai užšoka trenerių prašymu. Juodosios jūros afalinų patelės sveria vidutiniškai 220–230 kilogramų, patinai – virš 300 kilogramų“, – pasakojo Jūrų muziejaus atstovė.
O štai didžiausiam muziejuje gyvenančiam gyvūnui – šiauriniam jūrų liūtui – svarstyklės šiuo metu gaminamos pagal specialų užsakymą.
„Jos bus to paties principo kaip ir delfinų svarstyklės, bet kadangi gyvūnas sveria apie toną, jo svarstyklės svers apie 200 kilogramų“, – teigė N. Puteikienė.
Kaip ir kaliforniniai jūrų liūtai ar delfinai, muziejaus dručkis šiaurinis jūrų liūtas ant svarstyklių lipa trenerių prašymu.
Sveriami ir mažesni muziejaus gyventojai.
„Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre sveriami tinkliniuose neštuvuose ant pakabinamų svarstyklių. Tokiu pačiu būdu sveriami ir pelikanai. O pingvinai sveriami buitinėmis svarstyklėmis, įdėti į dėžutę“, – kalbėjo pašnekovė.
Žuvys Lietuvos jūrų muziejuje nesveriamos – stengiamasi nekelti joms bereikalingo streso.
„Didžiausių žuvų – rusiškųjų eršketų – svoris įvertinamas vizualiai, jie sveria iki 250–300 kilogramų, jų ilgis siekia iki 3 metrų“, – pasakojo N. Puteikienė.
