Kas ir kada turėtų sureaguoti, kai laukiniam gyvūnui kyla pavojus? Tokie klausimai pasigirdo po to, kai trečiadienį Vilniuje tvoroje įstrigo stirna. Gyventojai teigia, kad pagalbą prisišaukti buvo sudėtinga, tačiau gyvūnų gelbėtojai pabrėžia – padėti stengiamasi kuo greičiau. Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė pabrėžia, kad svarbu kalbėti apie visuomenės samoningumą ir pagalvoti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos laukiniams gyvūnams užtikrinimo.
Portalas LRT.lt primena, kad trečiadienį ryte pranešta apie Vilniuje, M. K. Čiurliono gatvėje esančioje tvoroje įstrigusią stirną. Iš viso gauti trys gyventojų pranešimai apie įstrigusį laukinį gyvūną. Portalą LRT.lt pasiekė ir gyventojų skundai, kad į stirnos nelaimę tarnybos reagavo lėtai, teko joms skambinti ne vieną kartą.
Taip pat skaitykite
Nesaugi infrastruktūra – spąstai gyvūnams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras socialiniame tinkle pasidalino, kad dažnai sulaukia pranešimų dėl tvorose įstrigusių gyvūnų. Pranešimą apie Vilniuje tvoroje įstrigusią stirną jie gavo ir trečiadienį.
„LSMU LGGC gavo pranešimą dėl stirnos, įstrigusios tvoroje Vilniaus centre. Pro metalinės tvoros tarpus galvą prakišusi, tačiau ties dubeniu įstrigusi stirna tik per stebuklą nepatyrė lemtingų sužalojimų.
LSMU LGGC komanda kartu su Vilniaus ugniagesių pagalba sėkmingai išvadavo stirną ir ji netrukus buvo apžiūrėta LSMU LGGC veterinarijos gydytojos. Nelaimėlė patyrė keletą nubrozdinimų ties mentimis ir šlaunimis. Džiaugiamės, jog rimtų sužalojimų nepatyrusi ji tą pačią dieną galėjo grįžti į gamtą – buvo paleista miškingoje teritorijoje netoli Vilniaus“, – rašoma centro pasidalintame įraše.
Centras taip pat dėkojama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai bei policijai už greitą ir sklandų bendradarbiavimą. Dėkota ir neabejingiems gyventojams. Tiesa, komentaruose po įrašu buvo teigiama, kad bendradarbiavimas nebuvo sklandus ir tarnybos laiku nesureagavo.
„LSMU LGGC gavo pranešimą apie šį įvykį 7 val. ryte. Sureagavome greitai ir 9 val. 22 min. jau buvome nuvykę į įvykio vietą. Atkreipiame dėmesį, jog LSMU LGGC yra įsikūręs Kauno r. Kartu su ugniagesių pagalba nedelsiant išlaisvinome stirną, kuri netrukus buvo apžiūrėta LSMU LGGC veterinarijos gydytojos, o 10 val. 38 min. ji jau buvo paleista į jos natūralią buveinę“, – komentavo centras.
Komentare taip pat teigiama, kad vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi su Aplinkos apsaugos departamentu, skubiais atvejais sureagavimo laikas yra 2 val.
„Algoritme esančios sąlygos buvo įvykdytos. Suprantame visuomenės nerimą, tačiau atkreipiame dėmesį, jog tokių situacijų pavyktų išvengti, jei pirmiausias dėmesys būtų skiriamas saugios infrastruktūros kūrimui, nes tvora, kurioje stirna įstrigo, yra žmogaus sukelti spąstai gyvūnams“, – dėstoma iš LSMU LGGC paskyros.
Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė komentare LRT.lt pasakojo, kad kartais pasitaiko atvejų, kai pagalbos tenka palaukti, tačiau reaguojama kaip įmanoma greičiau. Anot jos, priklausomai nuo sezono, kasdien gelbėtojai sulaukia nuo 5 iki 70 prašymų padėti gyvūnams.
Paklausta, ar stirnaitei pagalba turėjo būti suteikta greičiau, ar patys ugniagesiai turėjo gyvūną išlaisvinti, ji paaiškino, kad sprendimai priklauso nuo aplinkybių, o šiuo atveju centras palaikė ryšį su tarnybomis ir rizikas įvertino.
„Jei ugniagesiai būtų ją išlaisvinę, vis vien nebūtų galėję paleisti toje vietoje, kur ji buvo, todėl saugiau buvo likti šalia jos iki atvykstant LSMU LGGC komandai, kad veterinarijos gydytoja galėtų gyvūną seduoti ir saugiai įvertinti jos klinikinę būklę“, – teigė ji.
Ironiška, jog reikia daug valstybės biudžeto laukiniams gyvūnams gelbėti, o žmonės ir toliau stato, pavyzdžiui, gražias, estetiškai atrodančias tvoras, iš kurių po to ir reikia traukti gyvūnus.
J. Morkūnaitė
J. Morkūnaitė sutinka, kad pagalba būtų greitesnė, jeigu šalyje būtų įsteigta daugiau Laukinių gyvūnų globos centro padalinių, tačiau pirmiausiai reikėtų galvoti apie visuomenės sąmoningumą ir kelti klausimą, ką galime padaryti, kad laukiniams gyvūnams pagalbos reikėtų rečiau.
„LSMU LGGC metinis biudžetas yra 829 tūkst. eur. Įsteigus daugiau padalinių šios išlaidos dvigubėtų ar trigubėtų, atsižvelgiant į padalinių skaičių. Tad turbūt kiek ironiška, jog reikia daug valstybės biudžeto laukiniams gyvūnams gelbėti, o žmonės ir toliau stato, pavyzdžiui, gražias, estetiškai atrodančias tvoras, iš kurių po to ir reikia traukti gyvūnus, arba priešingai, netvarko senų, nesaugios konstrukcijos tvorų, gamtoje palieka įvairiausių atliekų (pvz., žvejybos vietose vandenyje dažnai lieka valų, kabliukų), o kitą dieną mes vykstame gelbėti vandens paukščio, kuris prarijo kabliuką arba įsipainiojo į valą, ir kovojame už jo gyvybę naudojant daug žmogiškųjų išteklių. Tad sąmoningumas ir atidumas laukinei gamtai yra pati pirminė ir svarbiausia pagalba užtikrinant laukinių gyvūnų gerovę“, – pabrėžė ji.
Centro vadovės teigimu, skirtingose Lietuvos vietose gyvūnų gelbėtojams talkina partneriai ir savanoriai, tačiau jie nėra įsipareigoję dirbti 24/7 režimu.
Kur kreiptis ir kaip elgtis?
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) portalui LRT.lt komentavo, kad pastebėjus laukinį gyvūną pirmiausia reikia įsitikinti, ar jam reikalinga pagalba.
„Norint įsitikinti, ar gyvūnas tikrai sužeistas, sergantis, rekomenduojame pasikonsultuoti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837 (visą parą).
Jeigu esate visiškai tikri, kad pagalba būtina (pvz., gyvūnas yra įstrigęs ir negali pats ištrūkti) – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112“, – nurodė aplinkosaugininkai.
AAD komentare taip pat nurodoma, kad laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti saugų atstumą ir netrikdyti gyvūno.
„Žmogaus priartėjimas ir bandymas padėti gali sukelti papildomą stresą gyvūnui, kuris gali apkandžioti, įdrėksti, įkirsti ar kitaip sužaloti tiek save, tiek gyventojus.
Visa informacija apie tai, ką daryti pastebėjus sužeistą, sergantį ar pasiklydusį laukinį gyvūną, pateikiama Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje“, – nurodė AAD.
