Armėnija ruošiasi dviem svarbiems viršūnių susitikimams ir tikisi, kad jie priartins šalį prie Europos, Jerevanui tęsiant atsargias pastangas politiškai išsivaduoti iš Rusijos įtakos.
Pastaraisiais metais Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykiai tapo įtempti, iš dalies dėl to, kad Rusijos taikdariai neįsikišo per karinius konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Gegužės 4 dieną Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime turėtų dalyvauti dešimtys Europos lyderių, o kitą dieną vyks Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos viršūnių susitikimas.
Armėnijai šis pirmasis tokio pobūdžio ES viršūnių susitikimas yra skirtas pasakyti Briuseliui, kad „mes esame čia ir esame pasirengę“, sakė Pietų Kaukazo saugumo klausimų analitikė Olesia Vartanian.
Vadovaujant ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, Armėnija oficialiai vykdo strategiją, kurią jis vadina „diversifikacija“, kai priėjimo prie jūros neturinti šalis siekia ryšių tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
„Iš tikrųjų tai procesas, kai Armėnija bando užmegzti santykius su Europos Sąjunga“, – sakė politologas Aleksandras Iskandarianas.
Tarp Europos ir Azijos esanti trijų milijonų gyventojų šalis 2017 metais pasirašė visapusiškos partnerystės susitarimą su ES, pagilindama bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.
Pernai šalis priėmė įstatymą, kuriuo oficialiai deklaravo ketinimą prašyti narystės ES.
Kovą Armėnijoje viešėjusi ES plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad „Armėnija ir ES dar niekada nebuvo tokios artimos“.
Maskvos erzinimas
Tačiau Jerevanas dar nežengė formalaus žingsnio ir nepateikė paraiškos.
Šiuo metu Armėnija yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, nors 2024 metais įšaldė savo narystę pastarajame aljanse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį įspėjo Armėniją, kad ji negali būti abiejų blokų narė.
„Tai tiesiog neįmanoma pagal apibrėžimą“, – N. Pašinianui sakė V. Putinas.
Europai susitikimo surengimas Jerevane yra tikslingas pasirinkimas, „siekiant pasipriešinti Rusijos įtakos sferų naratyvui ir parodyti Vladimirui Putinui, kad šios šalys (...) jam nepriklauso“, naujienų agentūrai AFP teigė Jacques'o Delors'o instituto specialusis patarėjas Sebastienas Maillard'as.
Tuo tarpu ES vilkina plėtrą, nes jaučiamas nuovargis dėl bloko didėjimo, susijusio pirmiausia su Vakarų Balkanais, o prioritetas teikiamas Ukrainai, šiuo metu kovojančiai su Rusijos invazija.
Pasak A. Iskandariano, gali prireikti dešimtmečių, kol Armėnija taps nare.
Nuomonių apklausos rodo, kad dauguma armėnų pasisako už integraciją į ES, o parama Rusijai smarkiai sumažėjo.
Tačiau daugelis skeptiškai vertina tai, ar įstojimas į ES yra realus, ir nerimauja dėl tolesnio Maskvos erzinimo.
Sėdėjimas ant „dviejų kėdžių“
Armėnijos vyriausybė vis labiau tolsta nuo Maskvos, o šalies pareigūnai užsimena, kad Rusija bando kištis į vidaus politiką.
Tačiau analitikai teigia, kad Rusija neturi jokio motyvo atsitraukti nuo Armėnijos.
Sakartvelo vidaus politiką draskant Rusijos įtakos klausimui, o Azerbaidžanui mezgant glaudesnius ryšius su Europa ir Turkija, Armėnija išlieka artimiausia Maskvos sąjungininkė Kaukaze.
Jei Rusija nutrauktų ekonominius ryšius su Armėnija, „jie prarastų paskutinį įtakos regionui instrumentą“, sakė A. Iskandarianas.
Kol kas Armėnija bando sėdėti ant „dviejų kėdžių vienu metu“, teigė O. Vartanian.
Jerevano gatvėse daugelis realistiškai vertina Armėnijos vietą geopolitinėje kovoje.
„Visi žinome, kad Armėnija artimiausiu metu neįstos į ES – nei šiandien, nei rytoj, nei artimoje ateityje. Tačiau glaudesni ryšiai galėtų padėti mums tapti labiau nepriklausomiems nuo Rusijos“, – sakė 58 metų darbo neturinti buhalterė Manuš Gevondian.
„Kartu tai neturėtų vykti per staigiai arba paverčiant Rusiją priešu“, – pridūrė ji.
