Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva krito į 15-ą, pagal politinį spaudimą – į 24-ą vietą

Šių metų „Reporterių be sienų“ skelbiamame Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito į 15-ą vietą. Didžiausias šalies kritimas fiksuojamas politinėje kategorijoje – vertinant tik politikų spaudimą žiniasklaidai ir siūlomas reformas, Lietuva atsiduria 24-oje vietoje. „Reporterių be sienų“ ekspertas LRT.lt pabrėžia: atrodo, Lietuvos valdžiai labiau rūpi savos partijos interesai, o ne visuomenės interesas turėti laisvą žiniasklaidą. 

„Reporteriai be sienų“ – tarptautinė organizacija, siekianti apsaugoti žiniasklaidos laisvę. Kiekvienais metais organizacija skelbia Pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą.

Pirmą kartą istorijoje „Reporterių be sienų“ skelbiamame Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse daugiau nei pusės šalių žiniasklaidos laisvės padėtis įvardijama kaip „sudėtinga“ arba „labai rimta“.

Pirmąją vietą indekse užima Norvegija, antrąją – Nyderlandai, trečiąją – Estija, toliau rikiuojasi Danija ir Švedija. Lietuva – 15-oje vietoje, Latvija – 17-oje.

Saudo Arabija, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja – paskutiniame penkete, labiausiai žiniasklaidos laisvė apribota Eritrėjoje.

Kaip teigiama indekse, per 25 metus visų 180 reitinge esančių šalių vidutinis balas niekada nebuvo toks žemas. Nuo 2001 metų vis daugiau teisės aktų, menkinančių teisę į informaciją net demokratinėse šalyse.

„Reporteriai be sienų“ pastebi, kad žurnalistai dėl savo darbo tebežudomi ir kalinami, tačiau spaudos laisvę pažeidžiančios taktikos keičiasi. Žurnalistiką smaugia priešiškas politinis diskursas žurnalistų atžvilgiu, ją silpnina klibanti žiniasklaidos ekonomika ir varžo įstatymai.

Kai kuriose šalyse nuolatiniai ginkluoti konfliktai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mažėja žiniasklaidos laisvė. Šiais metais didelį poveikį padarė besitęsiantys karai, ypač Palestinoje. Nuo 2023 metų spalio Izraelis Gazos ruože nužudė daugiau nei 220 žurnalistų, iš kurių mažiausiai 70 nužudyta, kai jie vykdė savo pareigas.

Vertinant politinį kontekstą, Lietuva – 24-oje vietoje

Nors Europos žiniasklaidos laisvės aktas užtikrina žiniasklaidos priemonių – ypač visuomeninės žiniasklaidos – nepriklausomybę, šį aktą nuolat pažeidžia nacionaliniai teisės aktai. Prie tokių šalių kartu su Vengrija ir Slovakija „Reporteriai be sienų“ priskiria ir Lietuvą.

2026 metų „Reporterių be sienų“ Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva užima 15-ą vietą (per metus nukrito viena pozicija). Pernai Lietuva buvo 14-oje vietoje, 2024 metais – 13-oje vietoje.

Pasak „Reporterių be sienų“, Lietuvos poziciją daugiausia lemia gana saugi aplinka žurnalistams, visuomenės parama žiniasklaidos nepriklausomumui ir apsauga nuo piktnaudžiavimo teismų procesais. Tačiau, „Reporterių be sienų“ nuomone, šių metų rezultatas atskleidžia ir didėjančius iššūkius, ypač politinėje ir ekonominėje srityse.

Didžiausias Lietuvos nuosmukis susijęs su rodikliu, kuris rodo politinį spaudimą žiniasklaidai. Lietuvą vertinant tik pagal šį aspektą, ji indekse nukristų į 24-ą vietą.

„Šis kritimas atspindi didėjantį politinį spaudimą žiniasklaidai, kuris ypač nukreiptas į visuomeninį transliuotoją. Naujausios įtampos apima valdančiosios daugumos kritiką ir išpuolius, susijusius su siūlomomis reformomis, taip pat spaudimą tiriamosios žurnalistikos atstovams po veiklų, susijusių su USAID (JAV tarptautinio vystymosi agentūra), sustabdymo. Situaciją dar labiau pablogino visuomeninio transliuotojo finansavimo įšaldymas“, – pabrėžia „Reporteriai be sienų“.

Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad didelį nerimą kelia Medijų rėmimo fondo finansavimo sumažinimas, nes kyla pavojus regioninėms ir kitoms pažeidžiamoms žiniasklaidos priemonėms, o taip kenkiama žiniasklaidos pliuralizmui.

Pasak „Reporterių be sienų“, bendrą Lietuvos nuosmukį padėjo sušvelninti kilimas kitose srityse. Pavyzdžiui, protestai, ginantys visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę, rodo stiprų pilietinį aktyvumą, o aktyvi Lietuvos parama žiniasklaidos laisvei užsienyje – ypač skatinant žurnalistų saugumą ir kovojant su dezinformacija – tebėra pastebima.

„Žvelgiant į ateitį, vyrauja atsargus optimizmas, kad išorės parama gali padėti užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybę. Ypač daug dėmesio skiriama neseniai priimtai Europos Parlamento rezoliucijai ir lūkesčiams, kad Europos Sąjunga imsis veiksmų Lietuvos visuomeninio transliuotojo autonomijai apginti“, – pabrėžia „Reporteriai be sienų“.

Labiau rūpi partijos, o ne visuomenės interesai

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ Europos Sąjungos ir Balkanų šalių skyriaus vadovas Pavolas Szalai interviu LRT.lt sako, kad, nors Lietuva indekse nukrito tik viena vieta ir vienu tašku, tai tokiai šaliai, kaip Lietuva, – didelis kritimas.

P. Szalai pabrėžia ir tai, kad, vertinant politinį spaudimą žiniasklaidai, Lietuva indekse nukrito itin stipriai. Tokį kritimą „Reporterių be sienų“ atstovas aiškina politikų kova su LRT teisinėmis priemonėmis ir įšaldytu LRT biudžetu.

„Sakyčiau, šiuo metu situacija Lietuvos parlamente yra chaotiška, valdančioji dauguma bando prastumti LRT pataisas bet kokia kaina“, – LRT.lt komentuoja P. Szalai.

Tiesa, pastebi ekspertas, kai kuriose srityse Lietuvoje buvo teigiamų pokyčių, dėl kurių Lietuva nukrito tik viena pozicija, pavyzdžiui, kritimą sušvelnino visuomenės pasipriešinimas valdančiųjų veiksmams ir masiniai protestai.

„Lietuvoje matome neigiamų tendencijų, bet sakyčiau, kad apskritai Lietuvoje žiniasklaidos laisvė yra užtikrinama. Tiesa, yra tam tikrų aspektų, pavyzdžiui, valdančioji dauguma ėmėsi kelių priemonių, kurios kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei“, – priduria P. Szalai.

Eksperto teigimu, svarbu ir tai, kad pasaulyje žiniasklaidos laisvės mažėja ir žiniasklaidos padėtis prastėja, tačiau situacija Lietuvoje blogėja sparčiau.

„Esame labai susirūpinę dėl LRT patiriamo spaudimo. (...) Prašome Lietuvos valdžios nepažeisti LRT nepriklausomumo. Kitu atveju tai turės įtakos Lietuvos įvaizdžiui užsienyje – užsienio partneriai nėra akli. Lietuvos valdžios retorika užsienyje, ginant žiniasklaidos laisvę, nesutampa su jos veiksmais namuose”, – pabrėžia P. Szalai.

„Reporterių be sienų“ ekspertas taip pat apgailestauja, kad Lietuvos valdančiajai daugumai nerūpi tarptautinių organizacijų ir ekspertų kritika.

„Deja, atrodo, kad Lietuvoje valdžiai labiau rūpi savos partijos interesai ir tiriamosios žurnalistikos užtildymas, o ne visuomenės interesas turėti laisvą žiniasklaidą, kuri leidžia vykti demokratinėms diskusijoms visuomenei svarbiomis temomis“, – kritikuoja P. Szalai.

Pasak jo, Lietuvoje pastebima tendencija, šalį priartinanti prie Vengrijos scenarijaus: „Žiūrėdami į Vengrijos pavyzdį ir pastaruosius rinkimus, matome, kad žmonės nėra kvaili, vienu metu jiems atsibosta melas. Viktoras Orbanas ir jo aplinka tikėjo savo pačių propaganda, kuri juos ir apgavo.

Dėl to jie pralaimėjo rinkimus – jiems tai nerūpėjo, jie nesitvarkė su korupcija, kurią atskleidė nepriklausoma žiniasklaida. Lietuvoje dar nėra Vengrijos scenarijaus, bet norėčiau dėl jo įspėti. (...) Šiandien matome, kaip Vengrija iš labai toli grįžta į Europą. Labai nenorėčiau, kad Lietuva paliktų Europą ir vieną dieną turėtų grįžti.“