Išgyvenęs tris insultus, infarktą, galiausiai – aneurizmos plyšimą Algis Kantauskas parašė knygą, o simboliniu bendraautoriumi tapo jo gydytojas Audrius Širvinskas. „Gyvenime visada stengiausi būti pozityvus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Algis, net ir kritinės būklės neįsileidęs niūrių minčių.
Trys insultai, infarktas ir plyšusi aneurizma – tai vieno žmogaus ligos istorija. Sunku patikėti, kad tas žmogus ne skundžiasi, o sako, kad jam sekasi visą gyvenimą.
„Ligos jo nestabdė, o įkvėpė naujiems siekiams. Nesustabdė ir plyšusi aneurizma, po kurios vyras ne tik grįžo į įprastą gyvenimą, bet ir baigė rašyti knygą, kuriai ruošėsi visą gyvenimą. Įdomu tai, kad jį operavusiam gydytojui visai netikėtai teko tapti knygos bendraautoriumi. Tai – šilta ir įkvepianti istorija“, – pasakoja laidos vedėja prof. Jurgita Plisienė.
Daug patyręs, bet niekada nepasiduodantis Algis Kantauskas save vadina laimės kūdikiu. Pavyzdys daugeliui įkvėpimo tikina besisemiantis pirmiausia iš savo močiutės ir tėvelio. „Gyvenime visada stengiausi būti pozityvus, niekada nepradėdavau atsakinėti „ne“, „negalima“, „neišeis“, – kalba pašnekovas.
Algis patyrė tris insultus, tačiau pažymi: kad buvo pirmas, sužinojo tik įvykus antram. „Kai pasikalbėjau su daktarais, supratau, kad tai įvyko Bavarijoje lipant į kalnus. Jautėsi iš savijautos, netvirtos būsenos einant, valgant, bet ką darant“, – pamena jis.
Įvykus infarktui Algis pajuto skausmą krūtinėje. Nuvykus į Šeškinės polikliniką pasiskųsti gydytojui dėl šio skausmo šis tučtuojau iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje buvo rastos trys užsikimšusios kraujagyslės. Tačiau ir tai dar ne viskas – galiausiai 2020-ųjų spalį plyšo galvos smegenų aneurizma.
„Kažką dirbau kieme, padėjau įrankius ir su žmona ruošėmės kažkur pavažiuoti ar išeiti. Eidamas per kiemą galvoje pajutau it medžioklinio šautuvo šūvį. Toks pokštelėjimas, dar apsidairiau ir pasakiau: kas čia šaudo? Žmona sako: niekas nešaudo. Savijauta vėl buvo neaiški. Pradėjo svaigti galva, jaučiausi lyg sukaustytas, trūko kažkokio stabilumo, tad sakiau kviesti greitąją.
Dar kažką atsimenu, kai atvažiavo greitoji, jiems kažką sakiau, bet ką sakiau, nebeprisimenu. Atsibudau po operacijos, bet kelias dienas išbuvau reanimacijoje. Kai jau galėjau vaikščioti, koridoriuje sutikau daktarą, jis pasakė: ilgai tave stebėjome, iš mirties ištraukėme“, – pasakoja laidos svečias.
Tačiau atsibudus ir po tokios nelaimės Algio galvoje nebuvo neigiamų minčių. „Kadangi tiek visko buvo, galvojau, kad viskas bus gerai“, – pažymi vyras.
Nors veržėsi namo, taip greitai juose neatsidūrė. Po ilgų dienų ligoninėje atėjo eilė reabilitacijai. Tiesiai iš ligoninės jis nuvyko į Šventąją. Reabilitacija Algiui kiekvieną dieną davė impulsą jaustis vis geriau ir geriau. Jautė – judesys jį kasdien gydo.
„Jeigu kokias pirmas tris dienas žiūrėjau skeptiškai, paskui jau veržiausi. Kaip kiti mėgsta kavą gerti, buvo priklausomybė nuo sporto. Vis dar darau mankštą, stengiuosi, per savaitę – tris kartus, o jeigu užeina ūpas, tai ir kasdien“, – sako Algis.
Bet kokiu atveju žmogaus su plyšusia smegenų aneurizma būklė yra kritinė. Tai reiškia, kad ji bet kada gali pablogėti, net ir esant ne tokiai blogai situacijai.
A. Širvinskas
79-erių vyro istorija unikali tuo, kad prieš aneurizmos plyšimą jis buvo nusprendęs parašyti knygą. Gyvenimo akimirkas fiksavo nuo seniai ir nuolatos.
„Visą gyvenimą, kai kas nors atsitinka, trumpą žinutę parašau ir lapuką dedu į dėžutę. Visą gyvenimą taip dėjau, dėjau gal nuo antrų darbo metų po studijų. Ant tų lapukų paprastai būdavo parašyta kas nors, kas gyvenime įvyko svarbesnio.
Parašiau tą knygą, lyg viską surašiau, o kaip pabaigti? Po metų susiekiau su gydytoju, paprašiau ir jis parašė tris puslapius apie aneurizmą, kokia buvo ta mano aneurizma. Iš to, kas buvo išdėstyta, man viskas pasidarė aišku, kaip čia yra. Nuliūdino vienas faktas: kad aneurizma nėra jau tokia labai nekalta, aiški, kurią gali prognozuoti“, – pasakoja Algis.
Intervencinis radiologas Audrius Širvinskas neslepia – labai malonu tapti knygos bendraautoriumi, nors ir simboliškai.
„Man pačiam ta patirtis buvo be galo įdomi ir maloni. Buvo etapas, gal 24 valandos, gal pusantros paros, kurio žmogus negali prisiminti, užsirašyti, nes buvo be sąmonės, todėl paprašė manęs: gal galėtum tą spragą užpildyti, iš tų visų metų tą parą laiko užpildyti ir aprašyti už mane? Tikrai buvau labai nustebintas ir su malonumu prisidėjau. Aprašiau tą dalį, kurios Algis neprisimena, tuo pačiu surašiau tokius pasvarstymus, ką tuo metu galvojau, kas tuo metu buvo su ponu Algiu, kaip gali būti“, – dalijasi radiologas.
A. Širvinskas pamena: pacientas buvo atvežtas greitosios pagalbos tarnyba į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jo būklė tuo metu buvo gana sunki. Gyvybinės funkcijos nebuvo sutrikusios, tačiau buvo sutrikusi sąmonė, tai reiškia, kad žmogui uždavus klausimą jis ne visą laiką suprasdavo, ką jam sako, ne visą laiką galėdavo atsakyti teisingai arba atsakyti apskritai. Jo būklė buvo vertinama kaip vidutinio sunkumo.
„Turėčiau pažymėti, kad bet kokiu atveju žmogaus su plyšusia smegenų aneurizma būklė yra kritinė. Tai reiškia, kad ji bet kada gali pablogėti, net ir esant ne tokiai blogai situacijai. Algio būklė buvo vidutinė ir būtent pagal tą būklės vertinimą pačioje pradžioje, kaip žmogus jaučiasi, yra nustatoma prognozė, kaip žmogus atsistatys“, – kalba gydytojas.
Trūkus aneurizmai kraujas išsiliejo į smegenis. Algiui buvo pritaikyta smegenų aneurizmos embolizacija – smegenų aneurizma buvo „atjungta“ nuo kraujotakos. Kai plyšta aneurizma, tai pagrindinis, nors ir ne vienintelis gydymo būdas. Tai atliekama tam, kad kraujas į smegenis toliau nebetekėtų, o aneurizma neplyštų pakartotinai.
Algis tikina niekada negalvojantis, kas nors pavyks ar nepavyks. „Susiplanuoji ir darai. Kiti priplanuoja ir lieka nepadaryta“, – savo požiūrį atskleidžia jis.
Ligos neturi sustabdyti žmogaus – net ir po rimtų ligų galima baigti statyti namą, parašyti knygą ir toliau mėgautis gyvenimu. Svarbiausia – nepasiduoti nesėkmei ir ieškoti, kas teikia džiaugsmą ir motyvuoja.
Plačiau – gegužės 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
