Daugiau negu pusė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių paskelbė nepritariančios LMKA prezidento ir šios asociacijos deleguoto LRT tarybos nario Jono Staselio kreipimuisi į LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, kuriuo reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdytos protesto akcijos „Šalin rankas“. Savo ruožtu J. Staselis akcentuoja, kad tai – „normalus darbinis paklausimas“, o ne jo asmeniniai klausimai.
Ketvirtadienį M. Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė sulaukusi LRT Turinio komiteto pirmininko, Tarybos nario J. Staselio laiško. Jame pateikti klausimai apie protesto „Šalin rankas“ pranešimus, tylą eteryje prieš laidas ir tai, kas atsakingas už šią iniciatyvą.
Reaguodami į tai, penktadienį savo poziciją išreiškė Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS), Lietuvos fotomenininkų sąjunga (LFS) ir Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), taip pat Lietuvos fotografijos meno draugija (LFMD).
„LLVS valdyba, atstovaujanti 174 kūrybinės sąjungos nariams, pareiškia, kad LLVS, būdama LMKA narė, kategoriškai nepritaria LMKA prezidento ir šios asociacijos deleguoto LRT tarybos nario J. Staselio 2025 m. gruodžio 11 d. kreipimuisi į LRT administracijos vadovę generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuriuo reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdytos protesto akcijos „Šalin rankas“.
Nepaisant to, kad J. Staselis šį kreipimąsi pateikia ne LMKA vardu, jis yra Meno kūrėjų asociacijos deleguotas į LRT tarybą, taigi iš principo atstovauja meno kūrėjams. <...> Reikalausime J. Staselio pasitraukimo iš LMKA vadovo pareigų, o jei šis reikalavimas nebus įgyvendintas, neribotam laikui suspenduosime savo sąjungos narystę Lietuvos meno kūrėjų asociacijoje“, – rašoma LLVS pareiškime.
Lietuvos kinematografininkų sąjunga taip pat pareiškė nesutinkanti su J. Staselio pozicija ir veiksmais.
„Pareiškiame, kad J. Staselis nebeatstovauja Lietuvos kinematografininkų sąjungos. Nepritariame nė vienam šio reikalavimo žodžiui. Meno kūrėjų asociacijos prezidentas daro gėdą asociacijai ir jai priklausančioms kūrybinėms sąjungoms. Reikalaujame kuo skubiau J. Staselį atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų, raginame surengti naujo asociacijos vadovo rinkimus“, – skelbia sąjunga.
Pasak Lietuvos kompozitorių sąjungos, dabartiniame politiniame ir visuomeniniame kontekste toks J. Staselio kreipimasis „ne tik legitimizuoja populistines ir diletantiškas insinuacijas, bet ir rezonuoja su pavojingais bandymais riboti redakcinę nepriklausomybę bei keisti LRT veiklos principus“.
„Tai kelia tiesioginę riziką pažeisti tiek žodžio laisvę, tiek viešąjį interesą – vertybes, kurias nacionalinis transliuotojas privalo ginti. Būtent tai ir buvo išreikšta gruodžio 9 d. protestu „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, kuriame dalyvavo ir nemaža dalis mūsų bendruomenės narių, ir kurio teisėtumą bei prasmingumą J. Staselis savo kreipimusi faktiškai bando kvestionuoti, nors būtent LRT įstatymas aiškiai įpareigoja nacionalinį transliuotoją ginti žodžio laisvę ir viešąjį interesą“, – rašoma sąjungos pareiškime.
LFS valdybos narė Agnė Gintalaitė portalui LRT.lt patvirtino, kad ši organizacija taip pat „nepritaria J. Staselio viešai reiškiamai pozicijai ir veiksmams, nukreiptiems prieš LRT darbuotojų teisę į žodžio laisvę“.
„Pasirašydamas kaip LRT tarybos Turinio komiteto pirmininkas, J. Staselis, užuot gynęs žurnalistus nuo politikų įtakos, siekia riboti LRT darbuotojų konstitucinę teisę protestuoti prieš nacionalinio transliuotojo politizavimą ginant žodžio laisvę. Atsižvelgdama į tai, LFS valdyba reiškia nepasitikėjimą J. Staseliu kaip LMKA pirmininku ir priima sprendimą suspenduoti LFS dalyvavimą LMKA, kol šias pareigas eis J. Staselis“, – skelbiama LFS pozicijoje.
LDS socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat pareiškė nesutinkanti su J. Staselio pozicija ir veiksmais.
„Pareiškiame, kad, reikšdamas nuomonę, J. Staselis neatstovavo LDS interesų. Pozicija yra priimta kolegialiu LDS tarybos daugumos sprendimu“, – teigia sąjunga.
LFMD, kurios valdybos narys yra J. Staselis, antrina, kad jo „veiksmai jokiu būdu neatspindi draugijos ar jos valdymo organų oficialios nuomonės“.
„Atsižvelgiant į dabartinius valdybos nario veiksmus, 2025-12-11 valdybos susirinkimo metu nuspręsta laikinai apriboti bet kokią J. Staselio veiklą LFMD valdybos vardu ir galutinai šį klausimą pavesta spręsti artimiausiam Visuotiniam narių suvažiavimui“, – teigia draugija.
Savo pozicijas išreiškė dar kelios sąjungos
Šeštadienį nuo J. Staselio veiksmų paskelbė atsiribojanti ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
„Žodžio laisvė, galimybė laisvai kurti ir pasisakyti – rašytojui svarbiausia. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba palaiko kultūros bendruomenę ir yra susirūpinusi Lietuvos demokratijai ir kultūrai kilusia grėsme. Valdyba taip pat nepritaria skubos tvarka teikiamoms Lietuvos nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisoms ir mano, kad jomis siekiama apriboti žodžio laisvę ir nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą“, – išplatintoje žinutėje skelbia rašytojus vienijanti sąjunga.
Savo poziciją sekmadienį išreiškė ir Lietuvos muzikų sąjunga. Ji nurodė, kad bendruomenėje, vienijančioje 350 muzikų, atlikta narių apklausa parodė, kad nuomonės dėl LRT Tarybos nario J. Staselio veiksmų ir galimo atstatydinimo pasiskirsto beveik po lygiai. Tai, anot sąjungos, liudija, kad situacija nėra vienareikšmė ir negali būti sprendžiama supaprastintais ar skubotais sprendimais.
„Lietuvos muzikų sąjunga laikosi nuostatos, kad klausimų kėlimas dėl institucinių sprendimų pats savaime nėra žodžio laisvės ribojimas. Demokratinėje visuomenėje teisė klausti ir pareiga atsakyti yra esminė atskaitomybės dalis. Tuo pat metu suvokiame, kad klausimų forma ir kontekstas gali būti interpretuojami skirtingai ir sukelti jautrią visuomenės reakciją.
Pabrėžiame, kad LRT Tarybos narių pareiga kelti klausimus dėl turinio, eterio panaudojimo ir reputacinių rizikų negali būti tapatinama su cenzūra. Laisvas Tarybos nario mandatas reiškia, kad bet koks spaudimas ar sankcionavimas už teisėtą klausimų kėlimą yra nepriimtinas“, – savo puslapyje poziciją dėsto Lietuvos muzikų sąjunga.
Sąjunga taip pat atkreipia dėmesį kad visuomeninis transliuotojas turi girdėti ir atspindėti nacionalinių kultūros organizacijų veiklą. Jų sisteminis nematomumas silpnina LRT visuomeninę misiją ir pasitikėjimą ja.
„Lietuvos muzikų sąjunga pasisako prieš bet kokius bandymus politizuoti LRT veiklą ar silpninti jos redakcinę nepriklausomybę. Šiame etape nematome pagrindo reikalauti asmeninių kaltinimų ar J. Staselio atsistatydinimo. Vietoje to būtinas ramus, viešas ir argumentuotas situacijos išsiaiškinimas“, – teigia sąjunga.
Pirmadienį savo poziciją išreiškė ir Lietuvos architektų sąjunga. Ji teigia raginanti LRT tarybą bei J. Staselį „nekurti destruktyvių situacijų ir neieškoti sau vienadienių naudų“.
„Mūsų nuomone, visuomeninis transliuotojas neturėtų tapti asmeninių bei politinių intrigų vieta, nes nepriklausoma žiniasklaida yra viena iš kertinių demokratinės visuomenės dedamųjų. Lietuvos architektų sąjunga palaiko laisvą kūrybą ir žodį bei solidarizuojasi su kultūrine, pilietine visuomene šiandien vykstančiame demokratijos gynimo procese“, – skelbia sąjunga.
Apie situaciją kol kas nepasisakė kitos LMKA narės: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
Staselis: tai normalus darbinis paklausimas
LRT.lt susisiekus su J. Staseliu, šis teigė nelabai galintis komentuoti kitų organizacijų pareiškimus.
„Galiu pasakyti, kad šiandien buvo [Meno kūrėjų] asociacijos pasitarimas. Pirmadienį bus asociacijos tarybos posėdis ir bus toliau diskutuojama apie tai. <...> Asociacija veikia ne hierarchiniu principu. Ne asociacija vadovauja sąjungoms, o asociacija atstovauja sąjungoms. Mano supratimu, jų pareiškimų nelabai turiu kažkokios teisės komentuoti“, – sakė J. Staselis.
Jis taip pat pabrėžė, kad aptariamas kreipimasis buvo „normalus darbinis paklausimas“, o ne jo asmeniniai klausimai.
„Tai LRT tarybos Turinio komiteto klausimai. Jie, visų pirma, nebuvo pateikti viešai, o buvo pateikti konfidencialiai ir vidiniam pasišnekėjimui, paklausimui generalinės direktorės. Generalinė direktorė savo iniciatyva juos paviešino. Mūsų komitetas nesikreipė viešai per feisbuką. Tai ne mano asmeniniai klausimai. Aš, kaip komiteto pirmininkas, turėjau kažkaip civilizuotai ir normaliai pateikti tuos klausimus generalinei direktorei“, – kalbėjo J. Staselis.
„Tie klausimai atkeliavo ne tik generalinei direktorei. Suderinus su komiteto nariais klausimus, kuriems keturi iš penkių pritarė, jie buvo nusiųsti elektroniniu paštu tiek generalinei direktorei, tiek visai tarybai. Tai normalus darbinis paklausimas ir tokių paklausimų yra buvę ir anksčiau“, – pridūrė jis.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
