Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro vadovas Hansas Kluge sako, kad nutukimas, širdies problemos išlieka pagrindinėmis lietuvių sveikatos bėdomis. Pasak jo, politikai turi skatinti sveiką gyvenseną, pasitelkti papildomų apribojimų reklamuojant greitąjį maistą.
„Dienos temoje“ – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro vadovas H. Kluge.
– Pone Kluge, pradėsiu nuo, kiek žinau, jums itin artimos ir svarbios temos – smurto prieš moteris. Lietuvoje smurtą per savo gyvenimą yra patyrusi viena iš trijų moterų. Statistika rodo, kad kas dešimt minučių pagalbos telefonu dėl galimo smurto prieš moteris paskambina asmuo. Kaip siūlote spręsti šią problemą?
– Aš esu paskelbęs, kad smurtas prieš moteris ir mergaites yra tikra ekstremali situacija mūsų Europos regione. Tai galioja tiek Vakarams, tiek Rytams. Jūs pacitavote skaičius, tai esmė, kad, norint spręsti problemą, reikia kalbėti ne apie didžiules pinigų sumas, bet apie sąmoningumo didinimą. Sveikatos sistemos vaidmuo yra esminis, nes sveikatos sistema –ligoninė, šeimos gydytojas – dažnai yra pirmoji ir vienintelė vieta, kur moterys, patyrusios smurtą, eina. Ir jeigu nepadėsime joms sveikatos sistemoje, jos niekada negaus galimybės išgyti gyvenime.
– Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos, o būtent Stambulo konvencija kalba apie smurto aplinkoje prevenciją. Lietuvoje Stambulo konvencija yra tapusi baubu, labai kontroversišku klausimu. Jūsų akimis, kaip Lietuvai padėtų Stambulo konvencijos įgyvendinimas?
– Stambulo konvencija iš tikrųjų yra vienintelė teisinė sistema, sprendžianti smurto prieš moteris ir merginas klausimą, jis jungia skirtingas ministerijas ir Sveikatos ministeriją. Bet gera žinia ta, kad Lietuva patvirtino 2024 m. ES direktyvą ir yra viena iš lyderių. Kalbant apie mano iniciatyvą, aš sukūriau tokią specialią Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvą Europos regione kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites. Ir mes puikiai žinome, ką reikia padaryti. Nuolat iš smurtą patyrusių moterų ir merginų girdime, kad jos nesijaučia išgirstos, kad sveikatos darbuotojai sako, jog tai policijos klausimas. Arba galbūt mergina ir mergaitė pati prisiprašė. Tad rodyti empatiją, atvirumą yra labai svarbu. Svarbu, kad visas sektorius būtų sąmoningas. Galiausiai turime parodyti, kad turime aiškų kelią sveikatos sistemoje, kur gali kreiptis merginos ir moterys, esančios didelėje rizikoje, pavyzdžiui, jaunos, nėščios merginos arba moterys, merginos su negalia, kad merginos ir moterys žinotų, kaip galima spręsti šią problemą, kur kreiptis.
– Jūs užsiminėte pats apie seksualinį smurtą ir Lietuvoje siūloma keisti įstatymus, siūloma Baudžiamajame kodekse įvesti naują sąvoką – sutikimo sąvoką. Kitaip tariant, prieš lytinius santykius turėtų būti išreikštas aiškus sutikimas. Yra kai kuriose Europos šalyse tai priimta, Lietuvoje tai naujiena. Kaip jūs žiūrite į tai?
– Principas toks – mano kūnas yra mano teisė. Moteris turi galėti nuspręsti, kada nori turėti lytinių santykių, ką daryti su savo kūnu, kada planuoti nėštumą. Tai yra pagrindinė teisė, kurią reikia saugoti, – mano kūnas yra mano teisė.
– Kalbant apskritai apie sveikatos situaciją, kuo Lietuva išsiskiria Europos regione? Kokie mūsų didžiausi iššūkiai, jūsų akimis?
– Man visada patinka pradėti nuo pozityvių naujienų. Pavyzdžiui, gyvenimo trukmė Lietuvoje padidėjo labai smarkiai per pastaruosius dešimtmečius. Norėčiau taip pat pagirti Sveikatos ministeriją, daktarę, ministrę [Mariją] Jakubauskienę, man atrodo, tai buvo sausį, [ji prisidėjo prie] mokesčio saldiems gėrimams. Nutukimas yra viena iš problemų ne tik Lietuvoje. Alkoholio vartojimas daugiau nei 20 proc. nukrito nuo 2016 m. dėl labai griežtų teisės aktų. Ir dedama labai daug pastangų, siekiant sustiprinti slaugytojo profesiją. Slaugytojai sudaro 50 proc. sveikatos sektoriaus darbo pajėgumų ir Lietuvos populiacija amžėja kaip ir kitur Europoje, todėl mums reikės daugiau slaugytojų šioje bendruomenėje.
Kalbant apie iššūkius, dėl sparčiai mažėjančios populiacijos žinome, kad pastarieji dešimt metų žmogaus gyvenime bus nugyventi prastomis sveikatos sąlygomis. Gera žinia, kad gyvename ilgiau, bet nebūtinai sveikiau, ir manau, kad tai yra didžiausias iššūkis. Reikia daug nuveikti kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas. Daugelis Lietuvos žmonių, kaip ir kitose šalyse, miršta dėl širdies smūgio, dėl infarkto. Ir daug tokių įvykių galima užkardyti, pavyzdžiui, nerūkant ir vartojant kiek galima mažiau alkoholio, valgant sveikai ir darant tai, ką aš darau kasdien, – 25 minutes pavaikščiodamas, surinkdamas žingsnius. Tai yra lengviausias nemokamas dalykas: vaikščioti, lipti laiptais, o ne važinėti automobiliu ar kilti liftu ir taip toliau.
– Užsiminėte apie nutukimą ir šiuo metu daugiau nei pusė lietuvių suaugusiųjų turi antsvorio, o netgi penktadalis serga nutukimu. Kokio tai masto problema? Jūs sakote, juk tai taip lengva pakeisti vien tai, kad galima daugiau judėti.
– Nutukimas yra komplikuotas klausimas. Juk sakoma, kad nutukimas yra naujasis rūkymas, nes jis iš tikrųjų tampa epidemija. Jis yra komplikuotas nes žmogus – jis arba ji – gali padaryti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, sveikai maitintis, daugiau judėti. Bet Vyriausybė, savivaldybių merai irgi turi užduotį sukurti tokią aplinką, kuri stimuliuotų žmones, kad jie būtų aktyvūs. Ir Vyriausybė turi imtis drąsių veiksmų prieš sektorių, nes vis dar per daug reklamuojama nesveiko maisto. Socialiniuose tinkluose matome, kaip reklamuojami cukraus kupini gėrimai, greitasis maistas. Jeigu ant pakuočių parduotuvėse aiškiai žymėtume instrukcijas, ar tai yra sveika, ar ne, ar tai svarbu, ar ne, tai labai padėtų, taip pat jeigu uždraustume nesveiko maisto reklamą. Bet vėlgi, pavyzdžiui, cukraus mokestis, kurį priėmė Lietuva, yra labai puikus pavyzdys, tačiau reikia holistinio požiūrio. Vėlgi galingiausias įrankis yra ne tik prieš nutukimą ir kad vaikai būtų sveiki – maitinimas krūtimi. Mes dažnai pamirštame apie maitinimą krūtimi, tai yra labai sveikas ir, tiesą sakant, pats sveikiausias gyvenimo startas.
– Jūs jau užsiminėte, kad Lietuvos visuomenė sensta. Pernai Lietuvoje gimė istoriškai mažai vaikų ir dabar Lietuvos politikai diskutuoja, kaip paskatinti Lietuvos šeimas susilaukti daugiau palikuonių. Galbūt žinote kokių receptų, kuriuos Lietuva galėtų pritaikyti bandydama padidinti gyventojų skaičių, naujagimių skaičių?
– Manau, kad pirmas dalykas yra tai, jog amžėjimas neturėtų būti laikomas problema. Aš manau, kad amžėjimas yra privilegija. Tiesą sakant, tai yra medicinos sektoriaus sėkmė, bet taip pat tai susiję su mūsų gyvenimo būdu. Ir, aišku, reikia nepamiršti vakcinacijos, vakcinacija saugo gyvybes. Bet iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra sveika darbo jėga, nes ji irgi amžėja. Todėl sveikatos apsaugos ministrės daktarės Jakubauskienės pastangos yra tokios svarbios siekiant pakelti slaugytojų profesiją į kitą lygį, kad žmonės, gyvenantys nutolusiuose kaimuose, atokiai gautų tokią priežiūrą, kurios reikia tinkamu metu.
Taigi šia prasme turime raginti žmones amžėti sveikiau. Receptas yra aiškus – reikia daugiau judėti, bet negalime pradėti gyvenimo pabaigoje, reikia pradėti jau mokyklose, kad mokyklose turėtume prevencijos priemones. Investicijos į prevenciją yra geriausia ekonominė politika, kurią gali turėti šalis, nes kartais vyriausybės mano, kad investicijos į sveikatą ir prevenciją kainuoja visuomenei. Ką gamina Sveikatos ministerija? Nieko konkretaus. Ne, tai netiesa. Sveikata yra svarbiausias dalykas, nes kai žmogus yra sveikas arba sveika, nori visko. Tačiau jeigu serga, nori vienintelio dalyko, – būti sveikas.
– Ir labai trumpai, klausiau jūsų apie gimstamumą, ar yra kažkokių stebuklingų receptų, kurie galėtų paskatinti gimstamumą Lietuvoje?
– Nenoriu kalbėti konkrečiai apie Lietuvą, nes aš neatvykau vertinti sveikatos sistemos. Bet jeigu pažvelgsime pasauliniu mastu, yra daug konkrečių priemonių, pavyzdžiui, atlyginimų atotrūkis. Yra nemažai tyrimų, parodančių, kad moterys kone baudžiamos, jeigu susilaukia vaikų. Ką turiu omenyje? Moterys turi pasitraukti iš darbo rinkos. Buvo parodyta, kad penkerius metus po pirmojo vaiko skirtumas tarp vyro ir moters algos yra apie 40 proc. Taigi pati pradžia yra ne tik įvertinti, bet ir apdovanoti nėščias moteris ir po gimdymo kaip galima greičiau vėl įtraukti jas į darbo pajėgas. Tada galima mokytis, pavyzdžiui, iš Skandinavijos, kai grįžti į darbą, turi būti darželiai, mokyklos vaikams, kad būtų galima užtikrinti gyvenimo ir darbo balansą. Tai yra labai svarbu, nes mes turėtume raginti moteris, kurios įžengė į darbo jėgą, kad tai darytų, bet kai susilaukia vaiko ir po gimdymo kad ne tik jas įvertintume, bet ir finansiškai apdovanotume.
– Ačiū.
