Sovietinio fabriko istorijos, mistinė pelkė ir neišsipildžiusi meilė – tokį platų temų spektrą siūlo prasidėjusi gegužė.
Fabriko „Vilkas“ darbuotojų istorijos
Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16) pradeda ekskursijų ciklą parodoje „Keisti kailį. Kauno kailių pramonės palikimas“ ir gegužės 7 d. 18 val. kviečia į pirmąją ekskursiją „Vilkas“ – tai mes!“ su ilgamečiu „Vilko“ darbuotoju inžinieriumi technologu Rimantu Motuzu.
Parodoje „Keisti kailį“ pradedamas ypatingų ekskursijų ciklas, kurio gidai – buvę fabriko „Vilkas“ darbuotojai. Tai – reta galimybė gyvai išgirsti mažąsias istorijas ir užduoti klausimus žmonėms, išgyvenusiems sovietinės planinės ekonomikos groteską ir iš arti mačiusiems laukinės privatizacijos nasrus. Šios ekskursijos nesilaiko saugaus parodos maršruto – jos kviečia žengti sudėtingų istorijos lūžių paribiais ir sužinoti, kiek „Vilko“ paveldėjome kiekvienas iš mūsų – kiek atsparumo šalčiui, nuodui ir propagandai?
Tapybos parodoje „Neįvykusi meilė“ – meilė, erotika ir popkultūros fragmentai
Gegužės 4 d. įvyksiančiame retrospektyvinės kūrybos parodos atidaryme menininkas Stanislovas Piliutis pristatys bemaž 30 savo tapybos darbų.
Pasak menininko, vieni jo kūriniai atspindi paties patirtus išgyvenimus, kiti yra šių dienų popkultūros reiškinių interpretacija; vieni – manifestuoja ar šokiruoja, kiti – kuria estetinį patyrimą. Nepriklausomai nuo temos, absoliučioje daugumoje S. Piliučio kūrinių centrine paveikslų figūra tampa moteris.
„Mano darbuose moteris yra ir meilės simbolis. Todėl šią parodą ir skiriu meilei, kurios niekada nebuvo, todėl ši iliuzija niekada nepasikartos, bet ir niekada nepasibaigs. Tapybos darbai čia tampa meilės laišku: nesubtiliu, tiesmuku ir atviru. Kartais baisu žengti lemiamą žingsnį ir pasirinkti meilę, tačiau gyvenimas per trumpas, kad leistume mus valdyti baimei. Leiskime valdyti meilei!“ – ragina kūrėjas.
Parodos „Neįvykusi meilė“ pristatymas – pirmadienį, gegužės 4 d. 19 val. „Compensa“ koncertų salėje esančioje Meno galerijoje (Kernavės g. 84, Vilnius).
„Mirtis alyvose“
Gegužės 5–30 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Evelinos Paukštytės kūrybos paroda „Mirtis alyvose“. Parodos atidarymas vyks gegužės 5 d. 18 val.
Tai paroda, apmąstanti laikinumo grožį, gyvenimo trapumą ir mirties neišvengiamybę. Alyvų krūmas – žydėjimo simbolis, dažnai siejamas su atgimimu, šioje parodoje tampa subtiliu fonu egzistenciniams apmąstymams, kur gyvenimo pabaiga nėra priešingybė gyvybei, bet jos natūralus tęsinys. „Mirtis alyvose“ – tai sapniška klajonė, kur tikrovė susilieja su vidiniais vaizdiniais, o gyvenimo pabaiga virsta poetišku, simbolių prisodrintu peizažu. Kai laikas sustoja, prasideda sapnas.
Parodoje rodomas vaizdo kūrinys – lėtas alyvų krūmo stebėjimas – tarsi portalas į hipnotizuojančią tylą, kur laikas tirpsta. Jį lydintys tapybos darbai, kuriuose figūros, objektai ir erdvės virsta siurrealistinėmis trapaus būvio alegorijomis. Alyvos čia ne tik augalas – tai atmintis, sapnas, galbūt net paskutinė stotelė prieš išnykimą.
Liudviko Rėzos eilėraščiai, virtę muzikos kūriniais
Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte).
Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas.
Pagrindinis dėmesys sutelktas į 19 a. pradžios žanrą lied – kamerinę dainą balsui ir fortepijonui, kuri romantizmo epochoje tapo svarbia literatūros ir muzikos dialogo forma. Ypatingą vietą Karaliaučiaus kūrėjų ir L. Rėzos bendrakeleivių rate užima Wilhelmas Jensenas – pirmasis kompozitorius, muzikos kūrinių pavidalu publikavęs bendramokslio ir kambario draugo poeziją. Greta jo pristatomi ir Alexandro Winterbergerio kūriniai, liudijantys Rėzos ir Nesselmanno publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstų sklaidą vokiečių muzikinėje kultūroje.
Perėjimas tarp būsenų parodoje „Pelkė“
Gegužės 7 d. 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Varkalio (Eugenijaus Varkulevičiaus) paroda „Pelkė“.
Anot autoriaus, ir lietuvių, ir kitų Šiaurės Europos šalių mitologijoje pelkė suvokiama kaip paslaptinga, pavojinga ir net anapusinė erdvė.
„Tai erdvė, kurioje išsikreipia laikas, tirpsta įprasti dėsniai, o tikrovė tampa neapibrėžta. Pelkė čia tampa nežinomybės, baimės, ribos ir pirminio pasaulio chaoso, dar neįgavusio formos, simboliu – perėjimu tarp būsenų: gyvybės ir mirties, saugumo ir grėsmės“, – sako E. Varkulevičius.
Tapybos paroda „Pelkė“ kalba ne tik apie užstrigimą ar klampią būseną, bet ir subtilų balansą tarp chaoso ir grožio, tarp destrukcijos ir atsinaujinimo.
Paroda veiks iki gegužės 30 d.
Visuomenės lūkesčius nagrinėjantis spektaklis „Jerma“
Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 d. įvyks režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, meilę, kuri nebesuteikia saugumo ir užuovėjos, motinystės tamsiąją pusę, kurią dažnai slepiame. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą.
„Jerma“ – tai Vilniaus senojo teatro ir VšĮ „Artūro Areimos teatras“ bendradarbiavimo rezultatas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
