Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Bostone įvyko viena didžiausių meno vagysčių istorijoje – iš muziejaus pavogta kūrinių, kurių bendra vertė siekė daugiau nei milijardą dolerių. Šį praradimą muziejuje iki šiol primena tušti pavogtų paveikslų rėmai.
Bostono Isabellos Stewart Gardner muziejaus salėse lankytojų žvilgsnį traukia ne paveikslai, o tušti, paauksuoti rėmai – vietos, kuriose kadaise kabėjo žymiausių pasaulio dailininkų kūriniai. „Taip, mes buvome apvogti“ – praneša muziejus.
„1990-ųjų kovo 18-ąją įvyko didžiausia meno kūrinių vagystė. Du vyrai, persirengę policijos pareigūnais, užėjo į Gardner muziejų. Per 81 minutę jie pavogė 13 paveikslų, jų bendra vertė viršija milijardą dolerių“, – pasakoja buvęs FTB pareigūnas Geoffrey Kelly.
Tarp pavogtų kūrinių Rembranto, Jano Vermeerio, Edouardo Monet, Edgaro Degaso darbai. Šeši iš jų eksponuoti šioje salėje – Olandų kambaryje. Jis nuo vagystės nepakitęs, tik – be svarbiausių akcentų.
„Tai buvo profesionalūs, bet ne meno vagys. Pavogė Rembranto, vieno žinomiausių dailininkų, kūrinių, bet pro akis praleido ekspozicijoje buvusius Rubenso, Holbeino ir Diurerio kūrinius, kurių vertė – žymiai didesnė. Būtent šių dailininkų darbus grobtų tikras meno žinovas“, – teigia G. Kelly.
Buvęs Federalinio tyrimų biuro pareigūnas meno kūrinių vagystę tyrė daugiau nei du dešimtmečius. Jis sako nusikaltimas atliktas kruopščiai: vagys žinojo muziejaus planą, apsaugos spragas, pavogė stebėjimo kamerų įrašus.
„Du asmenys, kurie, mūsų manymu, apvogė muziejų, mirė pirmaisiais metais po apiplėšimo. Vienas jų – žiauriai nužudytas, kitas mirė įtartinomis aplinkybėmis. Manau, tai išgąsdino tuos, kas bent ką nors žinojo apie pavogtus kūrinius ir kurie būtų galėję bendradarbiauti su tyrėjais“, – sako buvęs FTB pareigūnas.
Nors tyrėjai mano nustatę nusikaltėlius, pagrindinis klausimas – kur pavogti kūriniai – iki šiol neatsakytas.
„Tai, kad kūrinių nerandama 36-erius metus, būdinga didelėms meno vagystėms. Jų beveik neįmanoma parduoti ar kaip nors iš jų pasipelnyti. Pavogti kūrinius iš muziejaus – lengva, tačiau iš to uždirbti – kur kas sudėtingiau, todėl per pastaruosius tris dešimtmečius jų taip ir nepavyko aptikti“, – teigia G. Kelly.
Kol kūriniai nerasti, muziejuje – tušti paveikslų rėmai, liudijantys, kad kūrinių vagystė – praradimas ne tik muziejui, bet ir Bostonui, ir visam meno pasauliui.
