Kelios šiltos dienos ir išvykę į gamtą gyventojai jau netruko pastebėti žalčių ir vienintelių Liteuvoje gyvenančių nuodingų gyvačių angių. Egzotinių roplių tyrinėtojas Gerardas Paškevičius sako, kad bijoti šių gyvačių nereikia – jos nekanda žmonėms, jei šie patys nelenda ir nebaksnoja gyvūnų. Visgi, jei nutiko taip, kad angis įkando, nepanikuokite ir vykite į ligoninę.
Herpetologas ir egzotinių roplių tyrinėtojas Gerardas Paškevičius teigia, kad žmonės dažnai klaidingai įsivaizduoja, jog angys nori užpulti žmogų. Jo teigimu, jei patys nelįsite, tai ir angis jūsų nepuls.
„Žmonės galvoja, kad gyvatės yra kažkokios teritorinės ir jeigu žmogus eis mišku grybaudamas ar uogaudamas, tai gyvatė pradės jį vytis. Jos to nedaro. Gyvačių nuodų paskirtis nėra žmogų trūčyti, liaudiškai sakant. Jų nuodų paskirtis susimedžioti grobį.
Angys medžioja graužikus, retkarčiais paukščiukus, labai retai varliagyvius <...> Angis praryja graužiką su erkėmis, blusomis, utėlėmis, tad ji taip utilizuoja ir daugybę parazitų, kurių žmonėms nereikia“, – teigia pašnekovas.
„Žmogus per žioplumą dažnai prisidirba.“
Jis juokauja, kad dažnai žmogaus priešas – žioplumas.
„Angis įkanda, kai žmogus bando jai pakenkti, sutrukdyti, lenda prie pačio gyvūno, jį bado, bando selfiukus pasidaryti. Yra buvęs atvejis, kai nukirto angiai galvą su kastuvu ir bandė su rankomis ją paimti ir nusifotografuoti. Nervai dar buvo gyvi ir suleido nuodus. Žaisi kvailus žaidimus – gausi kvailus prizus. Čia viso gyvenimo taisyklė su ropliais“, – sako tyrinėtojas.
„Bet jeigu žmogus grybauja ar vaikšto po mišką, tai angis pati supras, kad ateina kažkas didelis. Ką ji darys? Bandys pasislėpti. Jei tai nepadės ir žmogus toliau artės – ji ims garsiai šnypšti. Jeigu tas žioplys žmogus ir toliau lįs prie gyvatės, ji ims vyniotis į „S“ raidės formą, ir jeigu žmogus toliau bus abejingas visiems signalams ir bandys liesti gyvatę, tada ji kirs. <...> Angis stengiasi daryti viską, kad tik nereikėtų kąsti. Kanda tik ekstremaliomis situacijomis. Žmogus per žioplumą dažnai prisidirba“, – teigia G. Paškevičius.
Ką daryti, jei jums įkando angis?
Jei visgi nutiko taip, kad angis jums įkando, panikuoti tikrai nereikia. Roplių tyrinėtojo teigimu, svarbu ramiai ir be panikos vykti į Priėmimo skyrių.
„Jei įkando angis, įkandimo vietoje lieka dvi skylutės. Momentinis skausmas nėra stiprus. Žmonės sako, kad pradžioje jausmas toks, lyg į kažką įsiduri. Tik po kiek laiko vieta pradeda degti.
Ką reikia daryti? Nieko, po truputį važiuoti į Priėmimo skyrių. Gyvatės gaudyti ir vežti su savimi nereikia. Jeigu nevairuojate, išsikvieskite greitąją, pasakykite, kas atsitiko. Gydytojai puikiai geba atskirti, kad įkando angis. <...> Jeigu jau labai baisu, galite įmerkti tą kūno vietą į šaltą vandenį, kad truputį sulėtėtų kraujotaka“, – sako herpetologas.
Viena didžiausių daromų klaidų – įkandimo vietos rišimas.
„Nereikia čiulpti žaizdos ar klijuoti pleistrų. Aš ypač nerekomenduoju rišti, nes, jei tai padarysite netinkamai, prie įkandimo vietos sustabdysite nuodus lokalioje vietoje ir galima pakenkti kraujotakai, pažeisti kraujagysles. Jau geriau labai nedidelis nuodų kiekis vaikšto po visą organizmą ir jo koncentracija nebūna vienoje vietoje. Tada ir gydytojams lengviau atstatyti organizmą“, – sako pašnekovas.
Atvykus į ligoninę, žmogui sulašinama lašinė ir taip išvalomas jo organizmas nuo nuodų. Įkandimo vietą gali stipriai skaudėti, žmogų gali pykinti ar svaigti galva.
Rizikos grupėje, herpetologo teigimu, yra vaikai ir žmonės, turintys širdies ligų.
„Angies nuodai yra labai stiprūs, bet žmogui įkandimo metu suleidžiamas labai mažas kiekis. Lietuvos medicinos istorijoje nėra fiksuotas nė vienas mirties nuo angies atvejis. Visgi, negalima būtų pasakyti, kad pavojaus gyvybei nėra. Tai yra mediciniškai reikšmingas įkandimas, o tai reiškia, kad į gydytoją kreiptis reikia“, – apibendrina G. Paškevičius.
