Prestižinių Amerikos ir Europos universitetų absolventė, finansų analitikė, geopolitikos ir energetinio saugumo ekspertė. Tokia biografija ir karjera gali pasigirti vienetai. Tačiau lietuvei Agniai Grigas pavyko pasiekti visko, ko norėjo. O dabar po daugiau nei 30 metų svetur, moteris su vyru ir trim vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, nuo kurios viskas ir prasidėjo.
Netikėtas išvykimas į Ameriką
Agnia pasakoja, kad dar Sąjūdžio pradžioje jos menininkei mamai pasitaikė neįtikėtina galimybė išvažiuoti į Ameriką ir Los Andžele surengti parodą. Tuomet jos susipakavo vos vieną lagaminą vasarinių drabužių, mamos paveikslus ir išvyko.
„Taip ir prasidėjo visai kitas, naujas mano gyvenimo etapas“, – prisimena pašnekovė.
Iš pradžių jos planavo grįžti. O ir pati Agnia stengėsi neatsilikti nuo mokslų Lietuvoje. Šalia amerikietiškos mokyklos studijavo ir lietuviškus vadovėlius, kad grįžusi į tėvynę galėtų sklandžiai įsilieti į bendramokslių būrį.
„Tai buvo didžiulis kontrastas, juk tai buvo 1990 metai. Čia, Lietuvoje, buvo tikrai dar tas sovietmetis. Viskas buvo pilka, nieko nebuvo. Tai man buvo jausmas kaip Alisa stebuklų šaly, sakykim, staiga patenka į visai kitą pasaulį. Gal ypač kontrastas jautėsi Kalifornijoje, nes saulė, vandenynas, atsipalaidavę, linksmi žmonės“, – svarsto Agnia.
Plačiau – LRT PLIUS laidos „Širdyje lietuvis“ įraše:
Mokėsi geriausiuose pasaulio universitetuose
Mokslai lietuvei visada sekėsi. Darbšti mergina galvojo sekti mamos pėdomis – rinktis meną ar architektūrą. Tačiau prisipažįsta, kad ateities pasirinkimams įtakos padarė ir vietos lietuviai, kurie jauną atvykėlę įkvėpė siekti savų tikslų. Ji prisimena savo istorijos mokytoją Vladą Šakelį, kuris mokė ją lituanistinėje mokykloje Los Andžele.
„Tuo metu mes, kad ir mokyklos mokiniai, rašydavom laiškus senatoriams, būdavo protestai, mitingai dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ar blokados nutraukimo ar kiti įvairiausi klausimai. Aš manau, tas kažkur vis tiek sužadino ir jau gimnazijoje aš abejonių neturėjau. Žinojau, kad noriu studijuoti tarptautinius santykius. Su ta mintim išvažiavau į Niujorką, į Kolumbijos universitetą, ir taip pradėjau savo mokslą“, – pasakoja Agnia.
Kolumbijos universitetas – vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų Jungtinėse Valstijose, dar 18 amžiuje įkurtas karaliaus Jurgio II paliepimu. Ši mokslo įstaiga žinoma ir dėl to, kad kasmet teikia Pulitzerio premiją už pasiekimus žurnalistikoje, literatūroje ir muzikoje.
Ne mažiau įspūdingas ir pirmasis lietuvės darbas. Prieš tapdama politologe, ji dirbo finansų analitike Volstrite. Konsultavo ne tik vieną didžiausių bankų, bet ir kitas pasaulyje pirmaujančias organizacijas. Vėliau ji išvažiavo į Londoną ir dirbo finansų srityje, bet galiausiai grįžo prie tarptautinių santykių ir įstojo į magistrantūrą Oksforde.
„Nusprendžiau, kad noriu turėti tą balansą ir amerikietiško, ir europietiško išsilavinimo“, – pažymi ji.
Iš lietuvės knygų mokosi studentai
Oksfordo universitete Agnia apgynė ir daktaro disertaciją. O netrukus jos tekstas nugulė į pirmąją knygą. Dabar iš lietuvės knygų mokosi studentai visame pasaulyje, o Agnia džiaugiasi, kad jos darbas naudingas ir ateities kartoms.
„Tai vadovėlis studijoms apie Baltijos šalis. Antrą knygą pradėjau rašyti po 2014 metų, po Rusijos invazijos į Krymą, į Rytų Ukrainą. Jeilio universiteto leidykla paprašė manęs tos knygos po mano vieno pasirodžiusio straipsnio ir tai buvo kelerių metų didžiulis projektas. Knyga sulaukė daug pripažinimo, daug apdovanojimų, buvo pristatyta ir Amerikos valstybės departamente, saugumo departamentuose ir kitose institucijose, taip pat yra naudojama dėstymui. Pagrinde tai yra mokslinės knygos. Trečioji knyga yra daugiau apie energetiką, apie dujų geopolitiką“, – pasakoja pašnekovė.
Be mokslinės literatūros, lietuvės sąraše ir dvi knygos apie edukaciją, išsilavinimą, vaikų ugdymą ir stojimą į universitetus. Viena jų savo srityje jau spėjo pelnyti geriausiai parduodamos titulą.
Neseniai Oksfordo universitete Agnia įsteigė specialią stipendiją, kurią gavusieji galės atvykti į Lietuvą akademiniais ir kultūriniais tikslais. Jau išrinkta ir pirmoji stipendininkė. Viena geriausių šio universiteto biochemijos studenčių Vilniuje ne tik susitiks su akademine bendruomene, bet ir su verslininkais.
Visada galvojo apie grįžimą į Lietuvą
Pati Agnia šiandien jau sunkiai išvardytų visas konferencijas, mokslo įstaigas ir kitas institucijas, kuriose yra skaičiusi pranešimus. Ir nors mokslo pasaulyje visuomet vyrauja tarptautinė aplinka ir tautybė dažnai lieka antrame plane, pašnekovė niekada nepamiršo, kad yra lietuvė.
„Man mano tapatybė ir identitetas visada buvo labai svarbu ir aš dirbau su šiomis temomis. Kartais, galiu sakyti, kad už tai susilaukdavau tam tikros kritikos. Būtent su savo antrąja knyga po Krymo užėmimo. Girdėjau, kad aš esu per daug kategoriška Rusijos atžvilgiu, kad čia dėl mano tautos patirtų traumų taip analizuoju. Bet visgi mano požiūris ir analizė pasiteisino ir dabar viskas po 10 metų atkartojama žodis į žodį, ką aš rašiau 2014 metais“, – pastebi ji.
Nors jau pusantrų metų gyvena Lietuvoje, Agnia išlaiko ryšį su ją užauginusiomis Jungtinėmis Valstijomis. Moteris prestižiniame Amerikos analitikos centre „Atlantic Council“ dirba vyresniąja mokslo darbuotoja. Čia ji analizuoja Rusijos užsienio politiką ir energetiką. O Lietuvoje prisipažįsta vis dažniau sulaukianti klausimų apie šiandienę Jungtinių Valstijų politiką.
Kalbėdama apie sprendimą grįžti, Agnia atvira – ši mintis visą gyvenimą buvo šalia. Iš pradžių į Lietuvą ketino grįžti dar su mama, paskui nuo jos nenutolo atlikdama mokslinius tyrimus. O vėliau čia vis grįždavo ir darbo reikalais.
„Sprendimas nebuvo kaip iš giedro dangaus, bet tai lėmė galbūt du faktoriai. Tai mūsų vaikai ir jų amžius. Kai jie jau pradėjo po truputį ristis į paauglystę ir supratom, kad dabar arba niekada. Norėjom, kad jie visgi užaugtų su tokia tvirta tapatybe, tvirtu supratimu, kad jie yra ir lietuviai, ir tvirtu pažinimu savo kultūros ne per nuotolį, o gyvai.
Antra – mūsų pačių su vyru amžius, kai jau pradedi galvoti daugiau apie visuomeninę veiklą, ką nori duoti visuomenei. Atėjo tas momentas, kad norėjom sugrįžt į Lietuvą, dirbti čia, dirbti Lietuvai“, – sako Agnia.
Nors šeimos planus kiek sujaukė kovidas ir kelionę teko atidėti, į Vilnių Grigai grįžo jau penkiese. Moteris džiaugiasi, kad vyresni poros vaikai čia puikiai pritapo bei tikisi, kad savo vietą Lietuvoje ras ir mažėlė.
Įsikūrusi Lietuvoje Agnia prie visų savo pareigų pridėjo ir visuomeninę veiklą. O netrukus prisijungė ir prie sostinės širdyje įsikūrusio Vilniaus klubo. Čia ne tik priima Lietuva besidominčius užsieniečius, bet ir imasi įvairių projektų.
„Galvojau, kad tai gera terpė rasti bendraminčių, visuomeniškų žmonių. Šiame klube taip pat dalyvauja kiti žmonės, kurie negyvena visą laiką Lietuvoje, gyvena užsienyje. Arba kiti žmonės, kurie yra grįžę ar iš Argentinos, ar iš Anglijos, ar iš Amerikos“, – sako pašnekovė.
