„Financial Times“ palygino Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasirodymų viešuose renginiuose skaičių šiemet ir pernai. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, V. Putinas dažniau ėmė rodytis renginiuose, mažiau buvo vaizdo įrašų. Tačiau praėjusiais metais jo iš anksto įrašytų pasirodymų ėmė daugėti, o renginiuose dalyvaudavo vis mažiau. V. Putinas šiemet turėjo vos kelias keliones ir susitikimus, pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 17. Vienas jų ir apsilankymas Kursko srityje, esančiame kariniame štabe.
Pasak apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, tai, kad Kremlius stiprina V. Putino apsaugą, gali būti dėl kelių priežasčių – V. Putino paranojos arba grėsmių, kurios vyksta pačioje Rusijoje.
„(Paranoja – LRT.lt) ryškiausiai turbūt buvo išreikšta COVID-19 pandemijos metu, kai su visais apsauginiais kostiumais jis nuolat visur pasirodydavo. Kitas dalykas, turbūt yra kažkokių ženklų pačioje Rusijoje, kurie neleidžia Putinui jaustis ramiai. Visgi akcentuočiau ne tai, kas CNN pranešime nuskambėjo, kad kažkokie vidiniai perversmai ar baimės yra. Aš labiau akcentuočiau tai, ką sugeba Ukraina – tai yra dronų atakos nebeleidžia net Maskvai jaustis saugiai, jau nekalbant apie visą infrastruktūrą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sako M. Laurinavičius.
Vis dėlto, apžvalgininkas pabrėžia, kad perversmo galimybės negalima atmesti, kadangi tai yra tik laiko klausimas, kada režimas neatlaikys vidinės įtampos nuo karo pasekmių.
„Pavyzdžiui, prieš Prigožino maištą galima buvo matyti ir viešumoje tuos viešus signalus. Iš jų galima buvo spręsti, kad kažko panašaus galima tikėtis, nebūtinai prognozuoti ar laukti kažkuriuo konkrečiu metu, bet kažkokio sprogimo galima buvo tikėtis. Šiuo metu viešojoje erdvėje to nėra. Ypač keistas paminėjimas Šoigu tame pranešime, kuris apskritai yra susilpnintas“, – tikina pašnekovas.
Jo teigimu, svarbu įvertinti, kokiu tikslu buvo nutekinta tokia Europos žvalgybų informacija.
„Žvalgybos įprastai tokia informacija ir, ypač jau tokia detalia, kur įvardinami asmenys, kurie neva galėtų kažką daryti, nesidalija viešai be kažkokių konkrečių tikslų. Man šitas signalas yra labiau apie kažkokį Europos žvalgybų tikslą, planą negu apie realiai egzistuojančią Šoigu perversmo grėsmę Rusijai“, – sako M. Laurinavičius.
Anot apžvalgininko, sunku įvardyti, kodėl tokia informacija galėtų būti dalinamasi.
„Galima spėti. Galbūt dėl to, kad būtų daromas Putinui spaudimas, nes visa tai vyksta didžiojo geopolitinio žaidimo kontekste – Jungtinės Valstijos, Donaldas Trumpas stovi Putino pusėje ir bando jam padėti užbaigti karą Rusijos sąlygomis, o Europa atvirkščiai – ir toliau palaiko Ukrainą.
Buvo ir kitų nutekinimų, kurie buvo siejami su Europos žvalgybomis, kaip amerikiečiai padeda ar tiesiogiai bendrauja su Rusija ar Rusijos atstovais ar vos negauna Rusijos taikos planus. Matyt, čia yra didesnio geopolitinio žaidimo dalis“, – komentuoja jis.
