Šią savaitę Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad jaunesniems nei 16 metų vaikams ir paaugliams bus uždrausta naudotis visomis pagrindinėmis socialinių tinklų programėlėmis. Šis sprendimas turėtų įsigalioti kitąmet. Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ JK įkūrėja ir vadovė Virginija Stukaitė abejoja, ar draudimas išspręs problemą. Anot jos, daugiau dėmesio reikėtų skirti vaikų ir tėvų edukacijai.
Sprendimą iki 16 metų uždrausti naudotis socialiniais tinklais JK priėmė po Australijos, kuri tokį žingsnį žengė pernai gruodį.
JK premjeras Keiras Starmeris teigė, kad tokio sprendimo nepriėmė lengvabūdiškai.
„Ir neketinu jo pateikti kaip nieko nekainuojančio, tarsi socialiniai tinklai nebūtų atnešę jokios naudos jauniems žmonėms, nes tai akivaizdžiai neteisinga. Tačiau vyriausybė visada turi rinktis, ir man aišku, kad visiškas draudimas yra teisingas pasirinkimas“, – sakė jis.
Anot JK ministro pirmininko, programėlės trukdo vaikams atlikti namų darbus, skaityti, susitikti su draugais, laiku eiti miegoti ir galiausiai kenkia jų vystymuisi.
„Man gaila šios kartos. Prisimenu savo vaikystę. Taip, 8-ojo dešimtmečio pradžia ne visada buvo rožėmis klota, bet mums nereikėjo susidurti su technologija, kuri įsibrauna į kiekvieną gyvenimo kampelį“, – kalbėjo K. Starmeris.
Jungtinėje Karalystėje „Bitės“ lituanistinę mokyklą įsteigusi ir jai vadovaujanti V. Stukaitė portalui LRT.lt sako, kad jos ugdymo įstaigoje dėl mobiliųjų telefonų jau iki šiol galiojo griežta tvarka.
„Vyresni vaikai, kurie į mokyklą ateina jau vieni, gali atsinešti telefoną, tačiau mokykloje juo naudotis negalima. Jaunesnius vaikus atveda ir pasiima tėvai, tai jiems telefonų visiškai nereikia. Jei mums dėl kažkokių priežasčių reikia mobiliųjų interaktyviai pamokai, tėvus informuojam, kad vaikai tikrai turėtų ir kad galima bus naudotis pamokų metų“, – komentuoja pedagogė.
Visgi, pasak V. Stukaitės, bendrame kontekste daug paauglių susiduria su patyčiomis internete ir tai – skaudi problema. Kaip ir priklausomybė nuo ekranų ar negebėjimas sutelkti dėmesio.
„Bet čia turbūt ne dėl kažkokio vienkartinio naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais. Deja, šiais laikais vaikai užauga su mobiliuoju telefonu, plančetėmis ir dar žiūri televiziją nuo pat kūdikystės“, – teigia lituanistinės mokyklos vadovė.
Tiesa, visų problemų ji nesieja vien su mobiliaisiais telefonais ar socialiniais tinklais. Situaciją pašnekovė mato kur kas kompleksiškiau.
„Manau, bendrai gyvenimo ritmas turi įtakos, kad tiek vaikai, tiek suaugę žmonės susitelkia mažiau, kad atliekant tam tikras užduotis yra daug sunkiau susikaupti. Nebūtinai taip yra dėl ekrano reikalų, o todėl, kad labai dažnai vaikus, paauglius skubiname: „Daryk greičiau, nėra laiko, einam greičiau.“ Tokios žinutės gal ir atrodo nereikšmingos, bet jos tikrai turi įtakos vaikų susitelkimui.
(...) Turbūt niekada nebūna tik juoda ar balta. Susitinkame viduryje ir problema nebūna kilusi iš vieno dalyko, ji yra kelių veiksnių rezultatas“, – komentuoja lituanistinės mokyklos vadovė.
Vertindama nuo 2027 m. įvedamą tvarką, V. Stukaitė pabrėžia, kad nėra draudimų šalininkė. Pedagogės teigimu, tam tikri draudimai brėžia ribas ir jų reikia tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, bet būtent šio rezultatais ji linkusi abejoti.
„Sulauks vaikas 16 metų – žiūrės ar naudosis toliau, man atrodo, tai neišsprendžia problemos. Kalbu ne vien apie socialines medijas, bet apskritai apie ekrano įtaką mūsų gyvenimams ir bet kokį draudimą. Pačios socialinės medijos nėra žalingos kaip tokios, bet reikia aiškinti vaikui apie kritinį mąstymą“, – mintimis dalijasi V. Stukaitė.
Be kita ko, ji pabrėžia, kad svarbu ne tik aiškinti, bet ir galvoti apie savo pavyzdį. Įsivertinti, kiek laiko patys naršome socialiniuose tinkluose, ką publikuojame. Anot pedagogės, svarbu vaikams kalbėti ir apie tai, kad socialiniuose tinkluose matomas gražus gyvenimas iki galo neatspindi realybės.
„Jeigu šeimoje tėvai būna apsikabinę telefonus ir nagrinėja, kas ten yra, žiūri „TikTok“, dalijasi turiniu „Instagram“, tai apie ką mes kalbame? Ko galime pasiekti tokiu draudimu? Mano manymu, pirmiausia yra edukacija. Edukacija nuo mažens vaikų, bet ne tik vaikų, o svarbiausia – tėvų.
Edukavimas turi prasidėti nuo tėvų, o paskui, kad jie suprastų ir kalbėtųsi su savo vaikais, kodėl nėra svarbu gyvenimo viešinti, kodėl socialinės medijos neturi sudaryti didelės dalies mūsų laiko, užimti gyvenimo. Tik tokiu būdu galim pasiekti pozityvių rezultatų“, – sako lituanistinės mokyklos vadovė.
Pedagogė taip pat atkreipia dėmesį, kad ir dabar vaikai bei paaugliai geba apeiti tam tikrus amžiaus ribojimus, nurodydami kitokią gimimo datą.
„Draudimas turi ir teigiamų pusių, ir neigiamų pusių, bet aš esu labiau už švietimą ir aiškinimą, o ne draudimą, kaip problemos sprendimą. Vien tik tai savaime problemos neišsprendžia“, – įsitikinusi V. Stukaitė.
