Švedijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį valdžios institucijoms dėl netinkamo elgesio panaikinti imigrantams išduotus leidimus gyventi šalyje. LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda teigia, kad šis įstatymas vadinamas vienu griežčiausių Švedijos migracijos politikoje per pastaruosius dešimtmečius.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše:
Švedijos lietuvės teigimu, įstatymui trūksta konkretumo, nes iki šiol sunku pasakyti, kas bus laikoma jame apibrėžtu netinkamu elgesiu, dėl kurio imigrantai gali netekti leidimų gyventi šalyje. Pasak jos, įstatymas taip pat sulaukė daug kritikos iš įvairių žmogaus teisių organizacijų bei politikų.
„Tam tikro įstatymo tikriausiai reikia tvarkantis su Švedijoje nekontroliuojamu organizuotu nusikalstamumu, kur tikrai dominuoja imigrantų grupės, bet ar priimtas įstatymas iš tikrųjų adekvatus ir ar jis gali būti kaip įstatymas, tai čia trūksta apibrėžtumo ir kritikos yra labai daug“, – sako V. Strazda.
Anot jos, pagal įstatymo formuluotę, tinkamas elgesys bus vertinamas pagal tai, ar žmogus buvo teistas, turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu, ar turi didelių skolų, dirba nelegalų darbą, ar nepiktnaudžiauja pašalpomis ir panašiai.
„Tai tokios, atrodytų, gyvenimiškos situacijos, kai žmogus turi skolų, staiga tampa sunkiu nusikalstamumu ir yra rizika, kad dėl to žmogų išsiųs iš šalies“, – pažymi LRT bendradarbė.
Jos teigimu, klausimų kyla ir dėl to, kad imigrantus bus galima vertinti atgaline data – t. y. iki įstatymo priėmimo datos.
„Čia taip pat yra daug neapibrėžtumo, nes neaišku, kiek toli atgal bus vertinami žmogaus veiksmai. Pavyzdžiui, žmogus galėjo manyti, kad gyvena tvarkingai, tačiau dabar jo situacija gali būti vertinama visiškai kitomis akimis. Tokią galią šiuo metu įgauna Švedijos migracijos tarnyba“, – sako V. Strazda.
Švedijos lietuvė pabrėžia, kad taip pat neaišku, koks likimas lauks šeimos, jei vienas iš jos narių bus apkaltintas netinkamu elgesiu ar nepakankamomis pastangomis, siekiant likti gyventi Švedijoje.
„Tai dar viena labai svarbi įstatymo dalis, kuri nėra išaiškinta – kas tokiu atveju atsitinka su šeima. Galima šeimos klausimą pakreipti ir kita linkme. Pavyzdžiui, vienas iš aspektų yra ryšiai su nusikalstamomis grupuotėmis. Kokių tų ryšių reikia – aktyvaus paties pasirinkimo ryšio ar giminystės ryšio?“ – teigia LRT bendradarbė.
Pasak jos, nors įstatymas įsigalioja rekordiškai greitai – liepos 13 dieną, jame vis dar išlieka daug spragų.
„Todėl nekeista, kad šis įstatymas vadinamas vienu griežčiausių įstatymų Švedijos migracijos politikoje per paskutinius dešimtmečius“, – akcentuoja V. Strazda.
Jos teigimu, taip pat trūksta mokslinių tyrimų, kurie įvertintų galimą įstatymo poveikį bei su juo susijusias rizikas.
„Jau rugsėjį Švedijoje vyks rinkimai, tai tos priešrinkiminės nuotaikos ir pasisakymai prieš imigrantus, ypač ne Europos Sąjungos šalių imigrantus, tikrai labai aštrėja. O ir pats įstatymas taikomas tik ne ES šalių gyventojams. Panašu, kad politikai nelaukia mokslinių tyrimų, statistikos arba ilgesnio laiko prognozių ir eina savo keliu“, – sako Švedijos lietuvė.
Anot LRT bendradarbės, šį įstatymą inicijavo Švedijos demokratų partija, kuri imigrantus kaltina dėl visų šalies problemų, Be kita ko, jie savo retorika mobilizuoja migracijos keliamais iššūkiais nepatenkintą visuomenę.
„Panašu, kad priešrinkiminiame kontekste politikai dabar kovoja už savo išlikimą. Žiniasklaidoje vis eskaluojama, kad imigrantai yra tie, kurie kelia kriminalinę statistiką, ir labai pavargusiems bei piktiems dėl organizuoto nusikalstamumo švedams tokia retorika patinka. Todėl jie balsuoja už tokias partijas, kurios yra nusistačiusios prieš atvykėlius“, – aiškina V. Strazda.
Parengė Vaida Račkauskaitė
