Lietuviško paveldo užsienyje enciklopedijos ir filmų apie jį autoriai Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė, įveikę 14 000 kilometrų žiedą aplink Australiją, surinko unikalią medžiagą apie čia išlikusias lietuviškas vietas – paminklus lietuviams, lietuvių klubus ir muziejus, lietuvių kapines, tūkstančius nuotraukų ir vaizdo įrašų, rašoma keliautojų pranešime žiniasklaidai.
Dabar medžiaga pradedama viešinti: paskelbti enciklopediniai straipsniai anglų kalba, ekspedicijos dienoraščiai. „Gabalėliai Lietuvos“ socialinėje žiniasklaidoje skelbiama vis daugiau nuotraukų, filmų ir įdomių pasakojimų apie Lietuvą Australijoje.
Australijos lietuvių bendruomenę po Antrojo pasaulinio karo subūrė apie 10 000 „dipukų“ (DP – displaced persons – Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos nuo Sovietų okupacijos pasitraukusieji). Tarp jų buvo itin daug inteligentų, menininkų ir intelektualų. Jų palikimas, pasak keliautojų, stebina savo masteliais ir kūrybiškumu.
Nuo Sidnėjaus kapinių iki Tasmanijos geležinio vilko
Ekspedicijos metu užfiksuotos vietos, kurios liudija neįtikėtiną lietuvių užsispyrimą svetimame žemyne kurti savo Tėvynės gabalėlį:
- Lietuvių kapinės Sidnėjuje. „Lithuanian Lawn“ zona Rukvudo kapinėse yra viena ikoniškiausių vietų. Čia stovi didingas architekto V. K. Jonyno sukurtas paminklas su Rūpintojėliu, kuriame įmūryta iš Lietuvos atvežta žemė, kad svajoję grįžti, bet svetimoje žemėje mirę lietuviai ilsėtųsi bent simboliškai šalia savo šalies gabalėlio.
- Lietuviški ženklai Kanberoje. Australijos sostinė išsiskiria lietuviškų paminklų gausa, pavyzdžiui, 1988 m. padovanota „Eglės žalčių karalienės“ skulptūra viename centrinių parkų. Kanbera taip pat yra viena nedaugelio pasaulio sostinių, turinti lietuvio garbei pavadintą gatvę – Šalkausko (Salkauskas Crescent), skirtą garsiam dailininkui Henrikui Šalkauskui atminti.
- Atokiausia pasaulyje lietuviška vieta. Jukloje (Eucla), Australijos dykynės toliuose, lietuvio Gedimino Patupio įkurti pakelės namai tapo lietuviškų simbolių oaze. Čia stovi unikalus lietuviškas kryžius su Gedimino stulpų formos spinduliais, o svarbi kaimo gatvė vadinasi „Patupis Street“. Atstumas iki artimiausio miestelio (2000 gyventojų Sedjūnos) – 492 km, o iki artimiausio didmiesčio – 1265 km.
- Adelaidės lietuviški stebuklai. Šis miestas pasižymi lietuviško paveldo gausa. Čia veikia unikali Australijoje lietuvių bažnyčia (oficialiai koplyčia), kurios vitražai ir altorius su Gedimino stulpais yra persmelkti tautine simbolika, taip pat didingas lietuvių klubas, stūkso paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Lietuvos žemei, yra Australijos lietuvių archyvas bei muziejus.
- Melburno lietuvių namai. Melburno lietuviai įsikūrė senoviniame pastate pačiame miesto centre. Tai gyvybingas lietuvybės židinys su didžiule biblioteka, teatro sale ir restoranu, kuriame sekmadienio pietums renkasi šimtai lietuvių.
- Istorinis lietuvių rajonas Džilonge su Kauno gatve.
Kaip sakė ekspedicijos savanorė Aistė Žemaitienė, didžiausias iššūkis Australijoje buvo dideli atstumai.
„Štai vien iki Juklos lietuviško kryžiaus iš Adelaidės reikėjo važiuoti dvi dienas, paskui – dar dvi dienas nuo jo iki Perto – ir tuomet tą patį kelią atgal. O iki paminklo lietuviui Jonui Žilinskui vidury miško teko eiti ir pėsčiomis, nes kelias po lietaus tapo nepravažiuojamas. Bet tie toliai, tas atokumas, tie begaliniai Australijos masteliai, ryškūs žvaigždynai ir saulėlydžiai tik padaro tas lietuviškas vietas dar įspūdingesnes, unikalesnes“, – mintimis dalijasi keliautoja.
Istorinės stovyklos ir unikalios vietos
Ekspedicija dokumentavo ir lietuvių kelio Australijoje pradžią – Bonegilos imigrantų stovyklą. Joje lietuviai „dipukai“ apie 1950 m. gyveno pirmosiomis savaitėmis. Dar vienas pradžios taškas buvo „Baltų stovykla“ (angl. Balt Camp) miškuose, kur lietuviai atidirbinėjo privalomus dvejus metus sunkių fizinių darbų.
Tarp netikėčiausių vietų – vieninteliai pasaulyje lietuvių slidininkų namai „Neringa“ Maunt Bulerio kurorte. Ekspedicijos finišą keliautojai pasiekė Tasmanijoje, skulptoriaus Lino Vaiciulevičiaus valdoje, kur stūkso didžiulis geležinis vilkas, simbolizuojantis Vilniaus įkūrimo legendą.
Kaip sakė ekspedicijos vadovas Augustinas Žemaitis, nuostabu, kad kiekviename Australijos didmiestyje lietuviai įkūrė Lietuvių namus.
„Taip pat džiugu, kiek lietuvių menininkų, skulptorių paliko savo vardus ir kūrinius Australijos peizažuose – palyginti su bendruomenės dydžiu, neproporcingai daug“, – teigia keliautojas.
Kur rasti ekspedicijos rezultatus?
Visi ekspedicijos rezultatai – kaip ir ankstesnė medžiaga apie gabalėlius Lietuvos pasaulyje – prieinama nemokamai internete. Lietuviškų vietų užsienyje internetinėje enciklopedijoje „Gabalėliai Lietuvos“.
Ekspedicijos nuotraukos ir kita informacija nuo šio mėnesio taip pat pradedamos skelbti socialinėje žiniasklaidoje, ekspedicijos filmai pradedami skelbti „Youtube“ kanale „Gabalėliai Lietuvos“.
Kaip sakė A. Žemaitis, skaitytojai turi galimybę komentuoti, užduoti klausimus.
„Gabalėlius Lietuvos“ aprašome jau 14 metų ir niekas nesibaigė kartu su ekspedicija – vos gauname papildomos informacijos, taisau ir plečiu straipsnius, sudarinėju ateities ekspedicijų lietuviškais keliais planus“, – komentuoja keliautojas.
Ši ekspedicija yra tęstinio projekto dalis. Per dešimtmetį Žemaičiai jau ištyrinėjo lietuviškas vietas JAV, Kanadoje, Lotynų Amerikoje, Europoje bei Azijoje. Be gausybės informacijos internete, išleistos dvi gausiai iliustruotos knygos: „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ – albumas apie lietuvių paveldo didybę JAV (bažnyčias, paminklus, kapines) ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“. Tai dvikalbis leidinys apie lietuvių pėdsakus Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Kolumbijoje.
