Donaldo Trumpo politika Jungtinėse Valstijose – nuo imigracijos iki muitų – keičia ir lietuvių verslų Amerikoje sąlygas, ypač Čikagoje, kur jų įsikūrę daugiausia. Lietuviai pasakoja apie klientų meksikiečių atšaukiamus renginius, baiminantis imigracijos tarnybų reidų, ir vis kylančias lietuviškos duonos ir didžkukulių kainas dėl Europai įvestų muitų.
Linui ir Rasai priklausančio unikalaus pastato fasadas – vienas lietuviškiausių Čikagoje, o gal ir visoje Amerikoje. Čia pirmoji Šaulių Sąjungos būstinė už Lietuvos ribų, keli dešimtmečiai po karo atidaryta iš okupuotos Lietuvos pasitraukusių šaulių.
„Sukūrė ir pastatė šitą fasadą šauliai. Iš tikrųjų., patys savo jėgomis. Nesamdydami jokių kompanijų, savaitgaliais dar dirbo žmonės. <...> Kažkas ėjo pro šalį, va, išbraižė, ir kaip paslėpti, suremontuoti, labai sudėtinga“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Čikagos Šaulių namų savininkas Linas Marganavičius.
Senųjų Čikagos Šaulių gretoms tirpstant, jis pastatą nupirko ir pasižadėjo paveldą saugoti: „Prieš Šaulius įsipareigojau, kad išlaikysiu tą vardą.“
Ppragyventi reikia, tad viduje dabar – nuomojama pokylių salė. Tik lietuvių šiame rajone seniai beveik neliko, Linas pasakoja, kad daugiausią jų klientų – meksikiečių kilmės.
Bet verslas čia lėtėja – meksikiečių šeimų pokylių pastaruoju metu sumažėjo – dalis renginiuose bijo Donaldo Trumpo imigracijos reidų, rajone prasidėjo sulaikymai.
„Žmonės galbūt ir legaliai čia gyvena, bet tave sustabdė ir tu neturi tuo momentu savo dokumento, kaip įrodymo, kad tu esi čia legaliai. Ir įsodina į mašiną, išveža. Tai aš jau dabar pasiimu dokumentą su savim. Baimė yra“, – kalba Čikagos Šaulių namų savininkė Rasa Marganavičienė.
Trumpo politika keičia Čikagos lietuvių verslų sąlygas. Dar vienas jų – kavinė „Smilga“, gyvuojanti per 20 metų. Joje – lietuviškas maistas iš pono Vlado Čikagos cecho.
„Čia yra balandėliai, irgi „Smilgos“ gamyba, čia yra mūsų koldūnai. Kai atsidarė kavinė, kai atsidariau čia, tai lauke stovėjo eilė. Savaitgaliais įeit negalėjo. Nors ir dabar šeštadienį, sekmadienį yra pilna“, – pasakoja Čikagos kavinės „Smilga“ savininkas Vladas Kriaučiūnas.
Bet ir čia Vašingtono realijos keičia verslo sąlygas. Daugybė maisto produktų čia – importas iš Lietuvos. Tad muitai, staiga, iššūkis. Lietuviškai duonai – jų antkainis. Ir viltis, kad muitų neliks.
„Tai visi tikisi, kad panaikins. Ne, šitaip negali valstybė tarp valstybės šitaip kelt muitus. Juk čia ne tai valstybei pakėlė muitus, čia grynai pakėlė muitus paprastam žmogui“, – sako V. Kriaučiūnas.
Nuo „Smilgos“ kavinės vos penkios minutės kelio automobiliu – „Didžiojo kunigaikščio“ restoranas. Tarp jo garsių klientų – ne tik Lietuvos prezidentai.
„Lietuvių kilmės Varnas – jisai dekoruoja Baltiesiems rūmams, jis buvo dekoratorius, tai jis supažindino mus su dabar jau mirusiu Džimiu Karteriu prezidentu, ir jis iš mūsų užsisakydavo lietuviškus šakočius – jo žmona užsisakydavoi“, – pasakoja Restorano „Grand Duke's“ savininkas Andrius Bučas.
Už šakotį, cepelinai čia didesnis hitas, tik jų kaina vis kyla.
„Dabar šventėm 20 metų „Kunigaikščio“ jubiliejų, tai turėjom specialiai cepelinų ir pardavinėjom ta kaina kaip prieš 20 metų. Tai porcija cepelinų buvo 5,99. Jau su visais priedais. O dabar yra 15,99“, – sako A. Bučas.
Pastaruoju metu ne tik dėl muitų viskas brangsta, bet ir dėl transportavimo kaštų išaugusių per Irano karą. Pasak Andriaus, pastaruoju metu vis daugiau lietuvių iš Čikagos, o kartais ir iš Amerikos, išsikrausto.
„Čia buvo svajonių šalis. Kitiems atrodo, kad nebėra Amerika ta svajonių šalis, kuri buvo“, – sako A. Bučas.
Ir Lino su Rasa nuotaikos panašios, ne tik dėl kainų, bet ir mieste išaugusio nusikalstamumo.
„Aukso amžius Čikagoje baigėsi. Ir visoje Amerikoje, ne tik Čikagoje“, – sako R. Marganavičienė.
Bet Čikagoje retėjantį lietuvišką paveldą jie saugoti žada ir ne per aukso amžių
