Ji buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės asmens sargybinė, lydėjo svarbiausius šalies žmones ir išmoko visada pastebėti tai, ko nemato kiti. Aštrus, šaltas protas, greita reakcija, aukštas psichologinis atsparumas ir ypatingas fizinis pasirengimas – tokia buvo jos kasdienybė. Šiandien Simona Liaudanskienė nebelydi VIP asmenų. Savo patirtį ji perkėlė į kitą sritį ir dabar dirba funkcinio sporto trenere. Pokalbis su S. Liaudanskiene – LRT RADIJO laidoje „Pažinimai“.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Pažinimai“ įraše:
Į VAT atvedė meilė sportui ir disciplinai
Funkcinio sporto trenerė, buvusi Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) asmens sargybinė Simona Liaudanskienė atskleidžia, jog į tarnybą ją atvedė meilė sportui ir disciplinai.
„Nuo pat mažens aš buvau tokia pasiutusi. Gyvenime niekada nežaidžiau lėlėmis. Lakstydavau, karstydavosi visur ir su broliu mušdavausi. Bet mane visą laiką traukė sportas, kadangi nuo mažens profesionaliai užsiėmiau dviračių sportu. Judesys ir disciplina man įaugo į kraują ir savo profesiją kaip ir buvau širdyje pasirinkusi, kad noriu būti trenerė, nes labai patiko sportininkų gyvenimas“, – pasakoja ji.
Apie tarnybą moteris išgirdo iš būsimo kolegos, kuris paskatino ją sudalyvauti atrankose.
„Dirbdama viename Vilniaus sporto klube susipažinau su savo būsimu kolega, kuris žiūrėdamas į mane sako: „Tu tiktum į mūsų departamentą. Tokia šūstra merga esi.“ Sakau: „Okei, bandykim“. Visas tas darbas buvo nupasakotas labai romantiškai – kaip iš Džeimso Bondo filmų“, – prisimena S. Liaudanskienė.
Pasak buvusios asmens sargybinės, jau atrankų metu buvo aišku, kad šis darbas – ne visiems, tačiau užsispyrimas ir ryžtas skatino pasiekti užsibrėžtų tikslų.
„Mano gyvenime visada taip įvyksta, kad ką aš užsibrėžiu, tą ir pasiekiu. Mano mama juokiasi: „Tu esi vandenis – vis tiek darysi taip, kaip tu nori ir tai pasieksi". Taip iš tikrųjų ir yra. O kai manęs kažkas paklausia, sakau, kad esu sėkminga. Tiesiog atsiduriu tinkamoje vietoje tinkamu laiku“, – sako pašnekovė.
Saugojo prezidentę Dalią Grybauskaitę
S. Liaudanskienė prisimena ir laikotarpį, kai dirbo prezidentės D. Grybauskaitės asmens sargybine. Anot jos, šis darbas reikalavo nuolatinio budrumo, pasirengimo ir gebėjimo planuoti kelis žingsnius į priekį.
„Yra begalė niuansų, kuriuos tu turi žinoti ir mokėti. Turi būti čia, judėti, galvoti ir numatyti du žingsnius į priekį, ką prezidentė darys, kad žinočiau, jog jeigu ji nusirenginės paltą, aš turiu apie tai pagalvoti ir padėti jai tai padaryti, o ne kažkur žiopsoti. Tuo pačiu turiu vykdyti savo pareigą – stebėti aplinką, ginti ir panašiai“, – apie asmens sargybinio kasdienybę pasakoja S. Liaudanskienė.
Jos teigimu, šios pareigos ją išmokė su laiku išvystyti „vidinį radarą“ – pastebėti tai, ko nemato kiti.
„Tu pradedi stebėti ir matyti tam tikrus dalykus ir momentus. Galbūt vyksta kažkas įtartino – tada praneši ir panašiai. Net ir baigus tarnybą man yra išlikęs toks darbinis įprotis: įėjus į patalpą visada žiūriu, kas būtų, jeigu būtų, kaip rasti išėjimą“, – sako buvusi asmens sargybinė.
Pašnekovė pripažįsta, kad būdavo akimirkų, kai pamąstydavo, jog asmens sargybinio darbas yra rizikingas, tačiau teigia apie savo saugumą tarnybos metu niekada negalvojusi.
„Aš tiesiog vykdydavau savo pareigą ir darbą. Negalvodavau apie savo saugumą. Mano darbas buvo užtikrinti prezidentės saugumą“, – teigia S. Liaudanskienė.
„Šiame darbe neturi būti nė sekundės abejonės“
Ji neslepia, kad ši patirtis suteikė vertingų įgūdžių ir galimybių tobulėti bei mesti sau iššūkį.
„Disciplina ir griežtumu pasižymėjau nuo pat mažens. Tai padėjo išvystyti ir sportas. O iš tarnybos išsinešiau turbūt gebėjimą pažinti žmones – kad ne viskas yra taip kaip atrodo iš šono, jog ne viskas taip gražu. To tvirtumo ir suvokimo, kiek galiu dar pasiekti ir daug naujo išmokti, patyriau įvairiausiais mokymais, kursais. Pavyzdžiui, išmokau naudotis elektrošoku“, – pasakoja buvusi asmens sargybinė.
S. Liaudanskienė pažymi, jog dirbant tokį darbą – saugant svarbiausius šalies asmenis – svarbu nepalikti vietos abejonėms.
„Visada turi būti užtikrintas dėl savo veiksmų. Neturi būti nė sekundės abejonės. Jeigu tik suabejoji, reiškia, duodi mintį, kad tau kažkas nepavyks arba kad kažko bijai. O baimė niekada neveda prie gero tikslo arba tu lieki jo nepasiekęs. Jei nepereisi per baimę, per savo išmąstytą nusistatymą, tai ir liksi tame pačiame lygyje. Tai psichologiniai dalykai. Tiesiog esi čia, nes esi savo darbo profesionalas“, – sako trenerė.
Pašnekovė prisimena, jog geriausias momentas darbo dienos pabaigoje būdavo suvokimas, jog viskas praėjo sklandžiai.
„Smagiausias momentas būdavo, kai jau pabaigi pamainą, priduodi ginklą, nusiimi uniformą, kostiumą ir supranti, kad viskas praėjo gerai, nebuvo kažkokių incidentų, kad savo darbą padarei 100 proc.“, – pabrėžia buvusi asmens sargybinė.
Tam tikrų detalių negali atskleisti iki šiol
S. Liaudanskienė teigia apie savo darbą iki šiol negalinti pasakoti tam tikrų detalių. Vis dėlto ji pabrėžia niekada nejautusi poreikio pasakoti apie darbo metu nutinkančias kuriozines ar pikantiškas situacijas artimiesiems bei draugams.
„Aš nesu iš tų žmonių, kurie linkę pliurpti, ypač apie jautrius dalykus. Buvau išmokyta, kad informacija visada gali išlįsti. Kaip sakoma, kur žino du, iš tikrųjų žino dvidešimt du. Galbūt tiesiogiai nepapasakosi, bet kažkur kažkam užsiminsi ir tada prasideda. O jeigu tau buvo patikėta, aš negaliu to pasitikėjimo sugriauti. Tai man yra tikrai svarbiau negu kažkam papasakoti pikantiškus dalykus, nes visa tai po to gali kainuoti“, – sako pašnekovė.
Buvusi agentė pasakoja, kad darbo metu ją dažnai lydėdavo stiprus psichologinis nuovargis, todėl pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai po kelių metų paliko tarnybą.
„Psichologinis nuovargis gal labiau pasireikšdavo negu fizinis. Supratau, kad duoklę Lietuvai ir tarnybai atidaviau, įvykdžiau savo vidinius reikalavimus, norus. Supratau, kad visgi mano širdis yra kitur“, – teigia S. Liaudanskienė.
„Realiai tarnyboje tu gyveni kitų gyvenimą, nes esi labai priklausomas nuo savo saugomų asmenų ir darbo. Visą laiką esi budėjimo režime. Supratau, kad noriu turėti savo gyvenimą, mėgautis laisvu laiku be streso, kad čia man tuoj paskambins, iškvies, nors kažką buvau suplanavusi. Nusprendžiau, kad gyvenu tik kartą ir noriu daryti tai, kas patinka, nes tai ir neša man didžiausią laimę“, – priduria ji.
Anot pašnekovės, sprendimą palikti tarnybą taip pat lėmė nekompetentingi vadovai, su kuriais teko dirbti.
„Aš esu toks žmogus, kuris negali pakęsti bukų įsakymų. Ateina žmonės į vadovo kėdę, kurie jos net nenusipelno ir vedini valdžios noro tampa tironais. Negaliu pakęsti įsakymų, kurie yra visiškai nelogiški ir neatitinka realybės. Kaip pavyzdys – išrink po vieną grūdelį iš žolės. Turi būti ir ten, ir tuo pačiu ten, tada klausimai, kodėl tu to nepadarei, tada sako: „aha, reiškia, nemoki“, nors pats vadovas niekada gyvenime irgi nėra to daręs. Supratau, kad negaliu toje aplinkoje būti, kad tai yra visiškai prieš mano įsitikinimus“, – kritikos vadovams negaili S. Liaudanskienė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
