Daugiau nei pusė jaunų žmonių, turinčių sunkesnių pagalbos poreikių, neįgyja vidurinio išsilavinimo – vietoj brandos atestato gauna pažymėjimą. Pasak nevyriausybinių organizacijų, taip jaunuoliams užkertamas kelias tęsti mokslus – belieka lankyti užimtumo centrus arba likti namuose. Švietimo ministerija ketina svarstyti apie kelių lygių brandos atestatus, suteikti daugiau profesinio mokymo galimybių.
Nuo tavęs paties priklausyti gali, tačiau vien savo jėgų ne visada pakanka. Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje daugiau kaip dešimtadalis moksleivių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Apie 30–iai mokinių reikia didelės pagalbos.
„Turime mokinių ir su intelekto sutrikimais, turime mokinių su dauno sindromu, autizmo spektro sutrikimu. Yra ir su fizinėmis tam tikromis negaliomis“, – sako Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė Roberta Juodelienė.
Progimnazija turi įsirengusi įvairias erdves – poilsio kambarius, širmas, specialias nusiraminimo vietas koridoriuose. Su vaikais dirba ir specialistų komanda.
„Turime šiai dienai mokykloje du psichologus, specialųjį pedagogą. Jų tikrai galėtume turėti keturis kartus daugiau. Logopedą turime tik vieną, bet galėtume turėti keturis kartus daugiau“, – pažymi R. Juodelienė.
Vaikams su sunkesne negalia palikus progimnaziją, tolesnis kelias iki brandos atestato nėra paprastas.
Eurostato duomenimis, aštuoni iš dešimties 18–24 metų jaunuolių, turinčių didesnių ugdymosi pagalbos poreikių, pavyzdžiui, intelekto ar kompleksinę negalią, neįgijo vidurinio išsilavinimo. Tai – aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
„Baigę aštuonias ar dešimt klasių, jie gauna pažymėjimą, kuris jiems nesuteikia galimybės toliau mokytis. Dalyvauti profesiniame ugdyme ar kažkokiame kvalifikacijos kėlime“, – teigia bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.
Todėl jaunuoliams belieka lankyti užimtumo centrus arba likti namuose. Nors kai kurie, pasak nevyriausybinių organizacijų, puikiai šneka, skaito, kalba keliomis kalbomis. Sako, daug pasiektų, jei nebūtų biurokratinių slenksčių.
Pasak bendrijos „Viltis“ vadovės, jaunuoliai turintys ugdymosi poreikių, gali rinktis profesinę mokyklą. Tačiau jiems pritaikytos tik kai kurios specialybės. Pavyzdžiui fotografo, vytelių pynėjo. Bendrijos „Viltis“ vadovė sako, kad to nepakanka – būtina kalbėti apie galimybę gauti brandos atestatą.
„Baigimo pažymėjimai tikrai turėtų būti įvairių lygių. Tai leistų žmonėms turėti didesnį pasirinkimą“, – teigia R. Lebedytė-Undzėnienė.
Švietimo ministerija teigia ketinanti apsvarstyti kelių lygių brandos atestatų idėją. Su ekspertais jau diskutuojama, kokie reikalavimai turėtų būti taikomi baigiant vidurinę mokyklą ir kaip turėtų keistis mokinių pasiekimų vertinimas.
Svarstoma ir kaip gerinti profesinio mokymo prieinamumą.
„Išplėsti programas, jas labiau pritaikyti mokiniams su specifinėmis negaliomis, kad jie galėtų ne tik labai paprastas profesijas įgyti“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Ministerija svarstymus ketina pristatyti dar šiemet – vyks viešos konsultacijos. Pokyčiams pritarus, jie įsigaliotų per porą metų.
