Prieš stojant prie vairo naujai XXI Vyriausybei, benueinanti surikiavo savo darbus, atliktus per praėjusius mokslo metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) išskyrė kelis: parengtas ir pradėtas įgyvendinti planas dėl mokytojų pritraukimo, priimti sprendimai dėl egzaminų sistemos subalansavimo – šie metai buvo pirmieji, kai mokiniai nebelaikė egzaminų per savo atostogas, pakeltos algos.
„Svarbiausia, kad tai, ką darome, atlieptų žmonių lūkesčius ir kurtų realią vertę – nuo kokybiško ugdymo švietimo įstaigose iki svarių mokslo tyrimų, platesnių galimybių sportuoti ir siekti rezultatų. Todėl nuosekliai dirbame, kad švietimo, mokslo ir
sporto sistema būtų teisingesnė, atviresnė ir labiau orientuota į kiekvieno žmogaus galimybes“, – sako laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einanti Raminta Popovienė.
Kaip rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai, visose trijose ministerijos kuruojamose srityse augo finansavimas: šiemet didėjo darbo užmokestis pedagogams, mokslo ir studijų institucijų darbuotojams, treneriams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų,
pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis padidintas 8,41 proc.
ŠVIETIMAS
Po diskusijų su švietimo bendruomene priimti keli svarbūs sprendimai egzaminų sistemai subalansuoti. Valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštis pakoreguotas taip, kad mokiniai nebelaiko egzaminų per atostogas. Pakoreguota egzaminų išlaikymo riba iki 25 taškų, nes praėjusių metų realūs mokinių rezultatai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba yra per aukšta. Priimtas sprendimas leisti perlaikyti tais pačiais metais ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir
literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos. Taip pat skirtas padidintas dėmesys užduočių kokybei.
Pasiekimų patikrinimų užduotys geriau pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Siekdama užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams lygiavertį dalyvavimą nacionaliniuose patikrinimuose, Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija atnaujino Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tvarką. Atnaujinimų tikslas
– kad individualūs poreikiai netrukdytų objektyviai įvertinti kiekvieno mokinio pasiektų mokymosi rezultatų.
Įteisinta, kad nuo 2026 metų rugsėjo 1 d. visos bendrojo ugdymo mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalės turėti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Toks įpareigojimas įtvirtintas Seimui priėmus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
parengtą Švietimo įstatymo pataisą. Taisykles švietimo įstaigos pasirengs vadovaudamosi Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų parengtomis rekomendacijomis, taip pat atsižvelgdamos į savo bendruomenių poreikius.
Įtvirtinta, kad mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad buvo iki šiol. Seimui priėmus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Švietimo įstatymo pataisą, ši nuostata įsigalioja nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimą perkėlus į švietimo srities teisės
dokumentus, prireikus bus galima lanksčiai jį koreguoti.
Parengtas priemonių planas, kaip pritraukti ir išlaikyti mokytojus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konsultuodamasi su socialiniais partneriais, parengė ir pradeda įgyvendinti priemonių planą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose,
darbo sąlygų gerinimo. 2026–2028 m. pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje.
Pakoreguota mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarka: daugiau aiškumo, lankstumo ir įvairovės. Mažinamas privalomų valandų skaičius vyresniųjų klasių mokiniams ir daugiau dėmesio skiriama jaunesnių mokinių veikloms mokykloje. Aiškiau reglamentuojamas veiklų laikas, įskaitant pasirengimą, veiklos diferencijuojamos pagal mokinių amžių. Taip pat didinamas lankstumas leidžiant veiklas vykdyti per atostogas ir iš dalies pripažįstant dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose.
Švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimas nuo šių metų galioja neterminuotai. Vadovams ar pretendentams jais tapti užteks vieno kompetencijų įvertinimo, nebereikės pakartotinai įsivertinti kas septynerius metus. Kompetencijų vertinimo
tvarka pakeista ministrės R. Popovienės pasirašytu įsakymu.
Parengtos dirbtinio intelekto naudojimo gairės mokykloms „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Tai padeda kiekvienai mokyklai nusistatyti savo DI naudojimo taisykles, nors tai padaryti ir nėra privaloma. Mokykloms konsultacijas teikia Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras.
2026 m. padidintas finansavimas lituanistinėms mokykloms. ŠMSM 132 užsienyje įsisteigusioms lituanistinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 7,2 tūkstančiai vaikų, šiemet skyrė beveik 2 mln. eurų jų vykdomoms lituanistinio švietimo
programoms finansuoti. Vienam mokiniui skiriamas bazinis finansavimas išaugo 20 proc.
Nuo 2026 m. kovo Lietuvoje pradėtas įgyvendinti centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas bei darželius pirmasis etapas. Šiemet prašymai dėl priėmimo į 24 savivaldybių ugdymo įstaigas 2026–2027 mokslo metams teikiami per naujai sukurtą Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), pasiekiamą adresu www.mokausi.lt. Kitos savivaldybės, įskaitant ir didžiąsias, prie CPIS bus jungiamos vėlesniuose etapuose.
Beveik 7 mln. Eur švietimo įstaigų infrastruktūrai. ŠMSM skyrė 5,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų pavaldžių švietimo įstaigų, profesinio mokymo įstaigų ir valstybinių aukštųjų mokyklų mokinių bei studentų bendrabučiams, sporto infrastruktūrai
gerinti. Dar beveik 1 mln. eurų skirta švietimo įstaigų pastatams pritaikyti žmonių su judėjimo negalia poreikiams.
PROFESINIS MOKYMAS IR SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS
38 mln. eurų ES investicijų lėšų profesinio mokymo įstaigoms atnaujinti. Siekiant stiprinti profesinio mokymo kokybę, pradėti 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai. Pirmąsias profesinio mokymo įstaigas jau pasiekė lėšos
mokymo įrangai įsigyti ir atnaujinti. Šiemet iš viso suplanuoti 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai 29 savivaldybėse.
Trečiojo amžiaus universitetuose pradėtos valstybės finansuojamos mokymo programos senjorams. Tam valstybė skiria apie 2 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų.
Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas dirbantiesiems. Įtvirtinta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalo užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu
kalbos mokėjimo lygiu.
Patobulinta nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK. Atliktas ŠMSM inicijuotas KURSUOK auditas, kuris leido identifikuoti esmines švietimo platformos problemas. Remiantis audito išvadomis, sugriežtinti reikalavimai mokymo programoms ir kainodarai, pailgintas registracijos į mokymus laikotarpis, atliepiant mokymų dalyvių lūkesčius. Siekiant sklandesnio registracijos ir lėšų paskirstymo proceso, patobulintas KURSUOK finansavimo modelis – finansavimas skiriamas pagal konkursinę eilę, sudarytą vadovaujantis nustatytais prioritetais, kad valstybės investicijos į mokymus pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikalingos: socialiai jautresnių grupių dalyviams, asmenims su negalia, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, ir ne didžiųjų miestų gyventojams.
Stiprinamas profesijos mokytojų rengimas. Priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kad visų profesijų mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios bus privaloma įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu
profesijos mokytojams pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. Šie nuo 2027 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantys aukštesni reikalavimai profesijos mokytojams prisidės prie profesinio mokymo kokybės stiprinimo.
STUDIJOS IR MOKSLAS
2026 m. skirta daugiau valstybės finansuojamų vietų slaugos, pedagogikos, rezidentūros studijoms. Slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau, iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų. Pedagogikos studijoms šiemet numatyta 800 valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją. Medicinos rezidentūrai šiemet skirta 20 valstybės finansuojamų vietų daugiau, iš viso rezidentūros studijoms 2026 m. numatyta apie 430 valstybės finansuojamų vietų.
Papildytas prioritetinių pedagogikos specializacijų sąrašas. Artėjančiais mokslo metais daugiau prioritetinių pedagogikos specializacijų studentų galės pretenduoti į beveik 500 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas. Stipendijas galės gauti dar trijų
specializacijų studentai: anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos. Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas,
fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.
Patvirtintas tarpkryptinių studijų aprašas. Tai leis aukštosiose mokyklose praplėsti magistrantūros studijų įvairovę – atsiras naujos tarpkryptinių studijų programos. Universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus metodus, o aukštosioms mokykloms – parengti specialistus naujai besiformuojančioms profesijoms, kurių neapima viena studijų kryptis.
Parengtas dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo, vertinimo ir pripažinimo gairių projektas. Remiantis šiuo projektu, Lietuvoje siekiama sukurti nuoseklią dėstytojų didaktinių kompetencijų vertinimo sistemą, užtikrinti daugiau galimybių tobulėti
ir siekti karjeros, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Siekiama, kad didaktinių kompetencijų tobulinimas būtų privalomas visiems dėstytojams, tai būtų aiškiai reglamentuojama ir įskaičiuojama į darbo krūvį. Taip pat
pradedantiesiems dėstytojams būtų rekomenduojama skirti mentorių – patyrusį dėstytoją.
Kuriami tarptautiniai mokslo kompetencijos centrai. ŠMSM finansuoja penkių tarptautinių mokslo kompetencijos centrų įkūrimą: po du iš medicinos ir technologijų mokslų sričių bei vieną iš žemės ūkio ir biologijos mokslų srities. Tam iš viso numatyta 42 mln. Eur valstybės investicijų.
Stiprinama edukologijos doktorantūra. Parengtas aprašas edukologijos doktorantūros tarptautiškumui ir studentų akademiniam mobilumui stiprinti bei paramai doktorantams teikti. Remiantis dokumentu, valstybė galės finansuoti edukologijos
doktorantų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, akademines išvykas užsienyje, vykdyti bendras doktorantūras su užsienio universitetais.
Rengiama nauja lituanistikos (baltistikos) centrų finansavimo tvarka. Tai bus iš esmės naujas, ilgalaikiu planavimu, aiškiomis atsakomybėmis grįstas ir į rezultatus orientuotas lituanistikos (baltistikos) centrus stiprinsiantis finansavimas. Pagrindinis
tikslas – didinti lituanistikos (baltistikos) studijų matomumą ir prieinamumą pasaulyje, skatinti didesnį susidomėjimą lietuvių kalba, literatūra ir kultūra.
Siūloma mokslinių tyrimų institutams suteikti daugiau laisvės. ŠMSM inicijavo Mokslo ir studijų įstatymo keitimus, kuriais siūloma mokslinių tyrimų institutams, veikiantiems kaip viešoji įstaiga, leisti steigti juridinius asmenis ir į juos investuoti
nuosavybės teise valdomą turtą, suteikti teisę skolintis. Tai sustiprins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, paskatins inovacijų kūrimą ir padidins Lietuvos mokslo konkurencingumą.
Siūloma efektyviau planuoti valstybės finansavimą studijoms. ŠMSM iniciatyva taip pat siūloma dėl studentų „nubyrėjimo“ atsilaisvinusias valstybės biudžeto lėšas nukreipti naujai priimamų studentų studijoms. Šalia to siūloma valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų finansavimą planuoti ilgesniam laikotarpiui – trejiems metams, kaip yra planuojamas valstybės biudžetas. Šie keitimai numatyti Mokslo ir studijų įstatyme, jiems dar turi pritarti Seimas.
SPORTAS
Žalia šviesa sporto klasėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtinus „Klasių, skirtų mokiniams, kurie yra sportininkai, steigimo bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašą“, nuo 2026 m. rugsėjo bendrojo ugdymo mokykloms
(progimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir gimnazijoms) sudaryta galimybė steigti klases sportininkams. Tai leis pagal sporto klubų ar federacijų aukšto meistriškumo sporto programas sportuojantiems mokiniams lengviau suderinti pamokų ir
treniruočių tvarkaraščius ir sudarys sąlygas jau mokykloje planuoti dvikryptę karjerą.
Kova su manipuliavimu sporto varžybomis. ŠMSM patvirtino Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisykles bei taisyklių laikymosi vertinimo tvarką – šiais dokumentais nustatomi pagrindiniai reikalavimai sporto
organizacijoms ir jų laikymosi vertinimo principai. Tai svarbus žingsnis stiprinant manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos sistemą Lietuvoje ir užtikrinant skaidrų bei sąžiningą sporto varžybų organizavimą.
Fizinio aktyvumo projektams skirta beveik 9,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Beveik 100 tūkstančių žmonių šiemet dalyvaus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamuose nacionaliniuose ir regioniniuose fizinio aktyvumo projektuose. Visoje Lietuvoje vyksiančiose veiklose dalyviai susipažins su įvairiausiomis sporto šakomis ir taip galės atrasti mėgstamą veiklą, stiprinti sveikatą, ugdyti aktyvaus gyvenimo būdo įpročius ir tapti sportuojančios bendruomenės dalimi. Nacionalinė sporto
agentūra patvirtino 2026 m. nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansuojamų paraiškų sąrašus. Dauguma nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų veiklų prasideda jau vasarą.
