Briuselio ES institucijų kvartale yra du centrai: Europos Parlamentas ir Schumano žiedas, aplink kurį įsikūrusios Europos Komisija, ES Taryba ir kitos institucijos. Schumano žiedo rekonstrukcija tapo pašaipų objektu, o artėdama į pabaigą – pasipiktinimo šaltiniu. Pagrindinės Europos Parlamento dalies renovacija dar tik tuoj prasidės. Ar jos laukia toks pat likimas?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Schumano žiedo rekonstrukcija Briuselyje tapo ilgai trunkančiu ir brangiu projektu ir anekdotu.
- Europos Parlamento Paulio-Henri Spaako pastato renovacija siekia pritaikyti jį prie naujausių ekologinių ir techninių standartų.
- Nors Paulio-Henri Spaako pastato renovacija dar neprasidėjo, ji jau turi panašumų su Schumano žiedo projektu.
Juokelių šaltinis
Schumano žiedo (Rond-point Schuman) rekonstrukcija Briuselyje jau seniai tapo vietinių ir eurokratų anekdotu, nes diskusijos, kaip pagerinti šią erdvę ir sumažinti spūstis, vyko nuo 2015-ųjų, o 2023 m. prasidėję realūs darbai tęsiasi iki šiol.
„Keičiasi Europos Vadovų Tarybos pirmininkai, keičiasi Europos Parlamento nariai, auga ir mažėja infliacija... Bet yra vienas dalykas, kuris Briuselyje išlieka stabilus ir nekintantis – statybininkai ir užtvarai Schumano žiede.“
„Klausimas: Kuo panašūs Schumano žiedo rekonstrukcijos darbai ir ES direktyvų priėmimas?
Atsakymas: Abu procesai prasideda su dideliu entuziazmu, reikalauja visų pritarimo, kainuoja milijonus, o kai galiausiai viskas baigiasi – niekas jau neatsimena, kokia buvo pradinė idėja.“
Pastarasis juokelis aktualus ir tuo, kad būtent Schumano žiedo projektas statybos metu pasikeitė. Pradžioje 25 mln. eurų vertės projekte buvo numatyta įrengti „tikrą miesto aikštę“ su didele pėsčiųjų zona, dviračių taku ir daugiau žalumos, o pagrindinis akcentas būtų buvusi stilinga veidrodinė pavėsinė.
Tai taps miesto žlugimo, tautos žlugimo ir tam tikru mastu Europos žlugimo simboliu.
Francis`as De Wolfas
„Žmonių bendruomenė turėjo tapti pagrindiniu akcentu, – leidiniui „The Brussels Times“ sakė projekto autorius Francis`as De Wolfas. – Pavėsinė būtų atspindėjusi Europos gyventojų įvairovę.“
Tačiau ne tik užtruko statybos, bet ir išaugo kaštai – iki 42 mln. eurų, todėl bent laikinai atsisakyta pavėsinės. Dabar, artėjant darbų pabaigai (arba, kaip sako Briuselio valdininkai, tam tikro etapo pabaigai) ir Briuselyje vyraujant netradiciniams karščiams, vietiniai aikštę praminė įkaitinta keptuve, nes joje vyrauja betonas, nėra beveik jokio šešėlio ar užuovėjos ir yra mažai žalumos.
„Tai vieta, kurioje neįmanoma būti, – pripažino pats jos projektuotojas ir pridūrė: – Tai taps miesto žlugimo, tautos žlugimo ir tam tikru mastu Europos žlugimo simboliu.“
Ekologiškas ir modernus
Praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) pristatytas kitas didžiulis renovacijos projektas – pagrindinio Europarlamente Briuselyje Paulio-Henri Saako pastato atnaujinimas. Tai 60 metrų aukščio, apie 84 tūkst. kv. m ploto pastatas. Jame įsikūrusi EP plenarinių posėdžių salė, kurioje posėdžiauja 720 europarlamentarų, kitos patalpos, skirtos parlamentinių komitetų posėdžiams, spaudos konferencijoms ir lankytojams.
Paulio-Henri Spaako pastatas buvo baigtas statyti 1993 m., o jo statyba tuomet kainavo 300 mln. eurų. Daugiau nei 30 metų paliko savo pėdsaką – pvz., dar 2012 m. plenarinių posėdžių salės stoge buvo aptikta įtrūkimų. Taip pat sklido gandai, kad pastatas sminga, nes po juo esą yra pelkė (gan metaforiškai skamba, turint omeny euroskeptikų pareiškimus apie ES). Tačiau EP atstovai tai neigia ir tikina, kad esminių pamatinių konstrukcijų keitimas nenumatomas.
Renovacijos projekto pristatyme teigiama, kad pagrindinis jos tikslas yra pritaikyti pastatą prie naujausių ekologinių, techninių ir saugumo standartų.
„Šių pastangų tikslas – sukurti beveik nulinės energijos ir nulinės emisijos pastatą, įdiegti aktyvią lietaus vandens tvarkymo sistemą ir žymiai sumažinti emisijos kiekį bei anglies dvideginio pėdsaką, taikant cirkuliacinės ekonomikos principus ir atliekant medžiagų gyvavimo ciklo vertinimą. Biologinės įvairovės apsauga ir gerinimas statybos aikštelėje ir jos apylinkėse taip pat bus neatsiejama šios strategijos dalis“, – teigiama EP paaiškinime.
Numatomi tokie techniniai sprendimai kaip lietaus vandens surinkimas ir naudojimas sanitariniams tikslams arba pastato fasado ir stogo izoliacija, saulės spindulių reguliavimo sistemų ir integruotų energijos gamybos elementų ar šilumos siurblių įdiegimas, pastato stogo apželdinimas.
Jau netrukus apie 800 EP darbuotojų pradės išsikelti iš Paulio-Henri Spaako pastato, o statybų darbai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. 2030 m. planuojamas pastato oficialus atidarymas po renovacijos ir 2031-aisiais europarlamentarai vėl juo galės visiškai naudotis.
Panašumai ir skirtumai
Nesinori būti blogu pranašu, bet EP rekonstrukcija, dar net neprasidėjusi, turi tam tikrų panašumų su Schumano žiedo epopėja. Apie Paulio-Henri Spaako rekonstrukcijos planus žinoma jau seniai: dar 2022 m. pranešta, kad tarptautinį renovacijos projekto konkursą laimėjo architektų konsorciumas „Europarc“.
Taip pat dar neprasidėjus darbams pakeistas projektas: architektai siūlė gerokai ambicingesnę viziją – naują plenarinę salę aukštesniuose pastato aukštuose su dideliais panoraminiais langais ir sodu ant stogo. Tačiau Europos Parlamentas vėliau pasirinko konservatyvesnį variantą – ne perstatyti, o renovuoti esamą salę, išlaikant jos dabartinę vietą ir funkciją.
Paulio-Henri Spaako pastatui atnaujinti numatyta 455 mln. eurų (350 mln. eurų – statybos darbams, o apie 105 mln. eurų – projektui, ekspertams, konsultacijoms). Tiesa, skirtingai nei Schumano projekto atveju, ši suma nustatyta pagal 2023 m. balandžio kainas, t. y. tikėtina, kad ji išaugs, bet turėtų būti atsižvelgta į infliaciją. Taip pat darbai finansuojami iš ES biudžeto, o ne iš Briuselio ir Belgijos kaip Schumano atveju (nors dalis lėšų ir čia atėjo iš ES fondų).
