Šaltibarščiai Lietuvoje – ne tik nacionalinis pasididžiavimas ar gaivus vasaros pietų akcentas. Penkiems žinomiems Lietuvos kūrėjams tai – ir vaikystės nostalgija, ir šeimos tradicija, ir net poetinio įkvėpimo šaltinis. Šioje receptų rinktinėje rašytojai dalijasi savo virtuvės paslaptimis: nuo autentiškos dzūkiškos „girienės“ ar aukštaitiškų šaltibarščių su rūgštynėmis iki aristokratiškų variantų su vėžių uodegėlėmis bei poetiškų „baltųjų“ šaltibarščių, metančių iššūkį tradicinei rožinei spalvai. Kviečiame atrasti naujus skonius ir pasinerti į literatūrines kulinarines keliones.
Jurgita Jasponytė
Poetė, vertėja
Aukštaitiški šaltibarščiai su rūgštynėmis
„Štai aukštaitiškų šaltibarščių receptas – tokius mamos darytus valgydavau nuo vaikystės“, – sako Jurgita Jasponytė.
Ingredientai:
virtos rūgštynės (jei turite žalių, jas reikia užplikyti verdančiu vandeniu),
virintas vanduo,
grietinė,
švieži krapai,
agurkai,
svogūnų laiškai,
virti batviniai (nebūtinai),
virtas kiaušinis (patiekiamas atskirai).
Gaminimas:
Smulkiai supjaustykite daržoves ir žalumynus. Viską sumaišykite su rūgštynėmis, virintu vandeniu ir grietine. Jei mėgstate tirščiau, galite įdėti virtų batvinių. Kiaušinį patiekite lėkštelėje šalia.
Sara Poisson
Poetė, prozininkė
Šaltibarščiai su mangoldais (lapiniais burokėliais)
„Šaltibarščius pamėgau tik tada, kai pabandžiau juos pasigaminti su mangoldais. Jei burokėliai raudonieji, jų lapkočiai suteikia sriubai švelnią rožinę spalvą“, – patirtimi dalijasi rašytoja Sara Poisson.
Ingredientai:
apie 500–600 g lapinių burokėlių,
3 kiaušiniai,
apie 200 g šviežių agurkų,
žiupsnelio krapų,
kuokštelis svogūnų laiškų,
1 l kefyro,
žiupsnelis druskos,
bulvės (šaltibarščiai be jų – neišbaigtas patiekalas!).
Gaminimas:
„Supjaustau burokėlius, verdu apie 5 min. nedideliame vandens kiekyje (kad tik apsemtų), atvėsinu (norint greičiau, tenka puodą dėti į didesnį dubenį ir vėsinti šaltame vandenyje, vis jį pakeičiant šaltesniu).
Kietai išverdu kiaušinius, atvėsinu, nulupu. Supjaustau gabalėliais.
Agurkus supjaustau į keturias dalis išilgai, o tada – plonomis riekelėmis.
Susmulkinu krapus ir svogūnų laiškus.
Suberiu į mangoldus ir jų nuovirą smulkintus agurkus, žalumynus, supilu kefyrą. Pagal skonį pasūdau. Jei mėgstate stipresnio skonio šaltibarščius, galite įpilti šiek tiek grietinėlės.
Patiekiu su karštomis bulvėmis. Šviežias verdu su lupenomis arba kepu orkaitėje. Prieš kepdama švarias, neluptas supjaustau į 4 ar 6 dalis išilgai, apverdu 5 min, tada sudedu į skardą odele į apačią, apibarsatau prieskoniais, apšlakstau aliejumi, kepu apie 30–35 min. 220 laipsnių karščio orkaitėje. Šitaip keptos bulvės šaltibarščius paverčia rimtu, beveik prabangiu patiekalu.“
Eglė Frank
Rašytoja, kultūros dvisavaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyr. redaktorė
„Prieš keletą metų viename leidiny perskaičiau lietuviškų bajoriškų šaltibarščių receptą su vėžių kakleliais. Taip, tokius skanavo lietuvių bajorai! Kadangi vėžius šiam receptui reikia virti gyvus, o man jų gaila, vis dėlto renkuosi nuosaikesnį variantą – vėžius keičiu didžiosiomis krevetetėmis.
Šiam receptui prie jau įprastų šaltibarščių sudedamųjų dalių (tiesa, veganams įprastą rūgpienį galima keisti sojų pienu, sumaišytu su sojų jogurtu) tereikia kelių egzotiškų ingredientų – ponzu padažo ir didžiųjų krevečių.
Jei nesate veganas (o aš nesu), mėgstamą šaltibarščių kefyrą arba rūgpienį sumaišykite su marinuotais burokėliais, pjaustytais žaliais agurkais, krapais ir svogūnų laiškais. Tiems, kas mėgsta, galima patiekalą pagardinti virtais kiaušiniais, bet nebūtinai. Man estetiškiausiai atrodo per pusę perpjauti putpelių kiaušinukai.
Druska ir pipirai – žinoma, pagal skonį. Ponzu padažas suteiks patiekalui norimo ryškumo ir pikantiškumo, bet galima apsieiti ir be jo.
Karališkas krevetes kepame svieste su česnaku ir trupučiu citrinos, serviruojame lėkštėje paskiausiai, kai šaltibarščiai jau paruošti. Šalia patiekiame apkeptų šviežių bulvyčių su lupyna.“
Gytis Norvilas
Poetas, eseistas
Kęstučio gatvelės šaltibarščiai
„Kas pasakė, kad šaltibarščiai turi būti rožiniai, su virtais burokėliais? „Pink“ dėl manęs galėtų būti tik „Pink Floyd“...“ – svarsto Gytis Norvilas.
Ingredientai:
1 l rūgpienio (geriausia – naminio),
šiek tiek vandens (pagal norimą tirštumą),
1–2 kiaušiniai,
švieži krapai ir svogūnų laiškai,
agurkai (pjaustyti kubeliais),
jaunų raudonųjų burokėlių (arba pašarinių, cukrinių) lapai,
gausiai grietinės,
druska.
Gaminimas:
„Tai mano vaikystės šaltibarščiai, kokius vasaromis darydavo mano bobutė iš Krekenavos Kęstučio gatvelėje. Vaikystės vasarų šaltibarščiai. Tokių, be abejo, niekam daugiau niekada pagaminti nebepavyks, į tą patį rūgpienį nebeįbrisi, bet...
Primityvūs ir „seni“ kaip pats pasaulis, sveiki ir, žinoma, aristokratiški. Požiūrio klausimas? Nežinau. Nors turbūt bus protestuojančių, jog tai tiesiog šaltsriubė. Prieštaraučiau, ginčyčiausi, karštai.
P. S. Jei patiks, prie šių šaltibarščių pasakysiu ir „antrąjį“ patiekalą.
P. P. S.
Apie šaltibarščius esu parašęs ir eilėraštį – ir jis toks yra nuo iki, kulinarinis. Tik vėliau supratau, kad jį galima perskaityti ir labai kitaip, bet tam, matyt, ta sumauta poezija ir yra. O rašytas parodijuojant save, stilių, įrankius, gal net štampus, žodyną. Beje, jis anoniminio eilėraščio konkurse 2025 m. „Poetinis Druskininkų ruduo / Druskininkai Poetic Fall“ yra laimėjęs ir 5 vietą. Tai mane nustebino. Gal bus gardus.“
vasaros frontas
kulinarinis
I
vos išeina įšalas, įšyla kaulai, siela, minkštimas – atidaromas frontas. ir taip kasmet. taip prisukta visata. kraujas srūva rankomis, indų kraštais. jo pilni dubenys ir debesys. raudonos strijos skinasi kelią, rausvi upeliūkščiai srūva stiklu – skaitmeninių kainų kodai. viskas turi savo kainą. juolab paradinis pacifizmas.
II
raudonas, raudonas, raudonas, jau rožinis, rožinis dangus, apkasai ir tranšėjos. peiliais suvarpyti, išdarkyti žalėsiai, nespėję virsti velėna, kuri slepia atmintį, kūnus, puvėsius, angelus ir demonus, kurie sergi rūsius ir Europę, neįstengiančią ištrūkti iš epochos narvo.
maišosi pasauliai, nebeatskirsi, kur viršus, o kur šaknys. nebegalioja ir jokia hierarchija, laipsniai. visi gula į tą patį indą. viską it tvanas užlieja rūgštus gyvenimas. atšalus jis itin koktus ir klampus.
III
nieks nebeišplauks iš čia sausas, be nuodėmės, nepažymėtas krauju. po ašmenimis gula visos kultūros – be jokios atrankos, pasiduoda smurtui ir net jį laimina. o dar sako, kad vergų nebėra. burokėliai, krapai, žieminiai, vasariniai svogūnų meilės laiškai, rašyti mylimosioms ir mylimiesiems iš pafrontės, ašarų druska ir rūgštis. kada grįš – nė žodžio.
plūduriuoja krešulių kanojos. jokios krypties, bet ir baimės. prapjautas saulės kiaušinis plieskia kaip priekaištas – pradėti manevrą.
IV
sėda prie stalo motina, tėvas, moteris ir vaikai, skelbia paliaubas. šuo guli tarp 4 kojų nukautas kaitros. ginklai, šaukštai jau sudėti. kraujas srūva jau tik indų kraštais. jo pilni dubenys ir debesys. rauzgani stiklainiai budi kaip įkalčiai, dangtelių skydai sumesti į kampą.
samtis atseikėja šaltibarščių taikos. sutartis pasirašyta: „po mūsų šiaip ar taip čia nieko neliks“.
2025 07 08
Juozas Žitkauskas
Poetas, leidyklos „Slinktys“ vadovas
Dzūkiška girienė
Šis receptas – dzūkiška klasika, pasižyminti paprastumu ir gaiva. „Tikrai skanus ir taupus patiekalas!“ – sako Juozas Žitkauskas.
Ingredientai:
šaltas rūgpienis,
vanduo,
svogūnų laiškai,
krapai,
šlakelis acto (pagal skonį),
druska,
prieskoniai.
Gaminimas:
Rūgpienį praskieskite vandeniu iki norimos konsistencijos. Sudėkite smulkintus svogūnų laiškus ir krapus. Įberkite druskos, įpilkite šlakelį acto ir, jei norite, pabarstykite mėgstamais prieskoniais. Viską išmaišykite. Skaniausia valgyti su karštomis virtomis bulvėmis.
