Šią savaitę paskelbti dalies brandos egzaminų rezultatai. Tarp jų – ir biologijos. Šiemetiniai rezultatai parodė, kad 15 proc. laikiusiųjų neįveikė šio egzamino. Tai apstulbino švietimo bendruomenę – juk ankstesniais metais šis rodiklis būdavo kur kas menkesnis. Mokytojai ieško priežasčių, o abiturientai konsultuojasi su savo pedagogais ir svarsto teikti apeliacijas. O Nacionalinė švietimo agentūra sako, kad šiemet prastesniam bendram išlaikymo procentui įtakos turėjo profesinių mokyklų mokinių rezultatai, mat jie kur kas prastesni.
Mokinių grupėse socialiniuose tinkluose matyti apsčiai skundų. Mokiniai sako savo įvertinime pasigedę bent 5 ar 8 balų – tiek iškart po egzamino buvo susiskaičiavę konsultuodamiesi su savo mokytojais.
Matyti ir situacijų, kai septynetu ar aštuonetu biologiją mokykloje mokęsi abiturientai per antrąją egzamino dalį pelnė vos 8 ar 10 taškų iš galimų 60-ies.
Viešojoje erdvėje pedagogai jau išsakė nuogąstavimus dėl galbūt per griežtų, nelanksčių vertinimo kriterijų. Taip pat jie sako, kad šie rezultatai turi paskatinti ir keisti ugdymo programą atsisakant nepagrįsto platumo ir kartais per didelio akademiškumo.
Egzaminą laikė 9 686 kandidatai, iš jų išlaikė 85,4 procento. Pernai biologijos egzaminą išlaikė 91,8 procento kandidatų, panaši padėtis ir ankstesniais metais.
Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovė Asta Navickaitė mano, kad apeliacijų skaičius šiemet bus nemažas, ir primena: atėjo metas koncentruotis ne tik į matematiką ir lietuvių kalbą.
„Negali statyti užtvarų tarp tų dviejų dalykų ir visų kitų, kurie lieka nuošalyje. Metas ir jiems turėti keturias ar penkias valandas per savaitę, jei norime kokybiško parengimo. Negalima eiti vandens paviršiumi“, – sakė A. Navickaitė.
Be to, ji sako, kad iškart po egzamino užduotis jai nepasirodė labai lengva.
LRT.lt primena, kad apeliacijas dėl biologijos egzamino galima teikti iki pirmadienio 17 val. mokyklos vadovui.
Sungaila sutiko su vos dviejų darbų vertinimu iš pusšimčio
„Šiuo metu taisau gal penkiasdešimtą mokinių darbą. Nėra buvę istorijoje tokio dalyko, kad kreiptųsi šimtai žmonių, kad patikrintum darbą, ar verta teikti apeliaciją“, – LRT.lt sakė biologijos mokytojas Paulius Sungaila.
Jis pasakojo, kad ir anksčiau yra tekę tai daryti, bet tuomet neretai reikėdavę mokiniui pasakyti: gavai tiek, kiek gavai, liūdna, bet pridarei klaidų.
„Dabar gal tik du mano vertinimai atitinka Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vertinimus, o didžiajai daliai išsiunčiau rekomendacijas teikti apeliaciją – nesutampa nuo 2 iki 12 taškų“, – kalbėjo mokytojas.
Jo manymu, problemų kilo dėl netinkamų vertinimo instrukcijų.
„Šiandien mano žinutė: gerą egzaminą gali sunaikinti blogas vertinimas. Mano akimis, mokiniai vertinami labai nepalankiai, nenuosekliai.
Iš darbų susidaro įspūdis, kad didelis neatitikimas tarp mokinių gautų taškų ir to, kiek realiai būtų galima skirti pagal vertinimo instrukciją, atsirado ne dėl vienos priežasties. Pirmiausia nemažai atsakymų buvo vertinami pernelyg formaliai, tarsi mokinys turėtų atkartoti beveik pažodinę instrukcijos formuluotę. Daugelyje darbų biologinė mintis yra teisinga, priežastinis ryšys suprastas, tačiau atsakymas parašytas savais žodžiais, todėl, atrodo, dalis taškų buvo prarasta vien dėl to, kad neatitiko numatyto raktažodžio“, – teigė pedagogas.
Anot P. Sungailos, tai ypač matyti neuronų, transpiracijos, rūšių susidarymo ir bendrijų kaitos klausimuose, kur teisinga mintis gali būti išreikšta keliais skirtingais būdais.
„Antra problema yra ta, kad pati instrukcija kai kur leidžia skirti dalinius taškus už atskiras teisingas grandis, tačiau darbuose susidaro įspūdis, jog atsakymas kartais buvo vertinamas principu „viskas arba nieko“. Pavyzdžiui, jeigu mokinys nepaminėjo kalcio jonų, bet teisingai aprašė aktino ir miozino sąveiką, tai vis tiek yra viena teisinga atsakymo dalis. Jeigu lentelėje teisingai užpildyti du stulpeliai, instrukcija leidžia skirti du taškus, net jei trečiasis klaidingas. Jeigu rūšies susidarymo paaiškinime yra izoliacija ir gamtinė atranka, bet neįvardytas genofondas, tai neturėtų virsti nuliu.
Keliuose matytuose darbuose būtent tokiose vietose ir susidaro didžiausias galimas taškų skirtumas“, – dalijosi įžvalgomis mokytojas.
Pasak P. Sungailos, trečia, galėjo skirtis skirtingų vertintojų vertinimas.
„Vienas vertintojas priima teisingą biologinę mintį, nors ji suformuluota neidealiai, kitas reikalauja beveik tikslaus instrukcijos žodyno. Tokiu atveju du labai panašaus lygio darbai gali gauti gerokai skirtingus taškus. Tai ypač pavojinga atviruosiuose klausimuose, kuriuose vertinimo instrukcija pati nurodo, kad galimi ir kiti teisingi atsakymai.
Kai tokių klausimų daug, net kelių taškų skirtumas kiekvienoje dalyje galiausiai virsta 6, 8 ar net 10 taškų neatitikimu bendrame rezultate“, – reziumavo P. Sungaila.
Rinkosi laikyti daugiau nei anksčiau
Biologijos mokytojų asociacijos vadovė A. Navickaitė atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet kur kas daugiau abiturientų panoro laikyti biologiją. Įprastai šį egzaminą rinkdavosi apie 6 tūkst. žmonių, o dabar – apie 10 tūkst.
Išsyk po egzamino nemažai mokytojų ir abiturientų sakė, kad užduotis normaliai sudaryta, džiaugėsi. Tiesa, A. Navickaitė prisipažino tuomet sudvejojusi, ar ją lengvai įveikė mokiniai.
„Dėl kai ko mokytojai ir purkštavo. Ir pagrįstai purkštavo. Buvo klausimų, kurie tapo iššūkiu“, – sakė A. Navickaitė.
Nors biologijos egzaminas yra pasirenkamasis, ji nesutinka su kolegomis, kurie sako, kad jį renkasi daugiausia motyvuoti mokiniai.
„Dalis renkasi biologiją manydami, kad gal išlaikysiu, gal pasiseks, daugiau mažiau atsakysiu, taškus susirinksiu, o fizika ir chemija – ne draugai. Reikia pripažinti, kad yra dalis mokinių, kurie laikė egzaminą tam nepasirengę. Bet čia jau NŠA turėtų atsakyti, kokia dalis mokinių į egzaminą atėjo su labai žemais įvertinimais mokykloje, mažai surinkę taškų per pirmąją egzamino dalį“, – teigė mokytoja.
Laiko turėjo pakakti
A. Navickaitė pabrėžė, kad pirmojo egzamino dalis yra „kompiuterinė“, o antrajai išlaikyti jau reikia rimtų įgūdžių.
„Reikia atsakyti, įsiskaityti, argumentuotą atsakymą pateikti. Tai vis dėlto yra iššūkis. Pirmojoje dalyje reikia mygtukus suspaudyti, o antrojoje reikia susikaupimo ir daug žinių, kurias privalu tikslingai pritaikyti“, – sakė pedagogė.
Kai kurie mokiniai, anot jos, iš pirmosios dalies surinkę pusę taškų – 20, manė ir iš antrosios pusę – apie 30 – lengvai pelnysią.
„Matome, kad taip nėra. Vis dėlto dalis vaikų į egzaminą ateina nepasiruošę. Kiek tokių buvo, sunku pasakyti“, – sakė mokytoja.
Ji atmeta argumentą, kad dalis abiturientų galėjo nespėti atlikti užduoties. Pedagogės manymu, trijų valandų turėtų pakakti.
Kokia skirtis gali žiojėti tarp lūkesčio ir realybės?
Ne vienas mokinys, sulaukęs įvertinimo, apstulbo, mat vylėsi pelnyti daugiau. A. Navickaitė sako, kad kasmetinė praktika rodo, jog tarp lūkesčio ir realybės gali žiojėti 6–7 taškų skirtis.
„Žinoma, tai individualu, reikia žiūrėti į konkretų darbą. Juolab kad šiemet užduotyje buvo daug grafikų, lentelių, eksperimento interpretavimo, reikėjo parašyti atsakymus, pagrįsti juos biologiniais argumentais. Kiek mokytojas turi galimybių dirbti su tokiomis užduotimis? Manau, daugelis pasakytų, kad per ciklą turi tam pamoką ar pusę. Ir įvertinimas žemesnis ne todėl, kad vaikas nemokėjo, o todėl, kad neturėjo įgūdžio atlikti užduotį. Todėl ir nesutampa vertinimas. Jei skirtumas – aštuoni, turi būti apeliacija.
Kyla daug klausimų. Visi turėtų analizuoti padėtį“, – kalbėjo A. Navickaitė.
Pedagogė pasakojo, kad po rezultatų paskelbimo teko raminti kai kuriuos mokinius, paraginti juos pagalvoti, ar egzamino rezultatas koreliuoja su metiniu pažymiu.
„Gal atrodo, kad vieno balo skirtumas nėra didelė tragedija, bet jis yra labai svarbi konkursinio balo, stojant į išsvajotą studijų programą, dedamoji“, – kalbėjo mokytoja.
Atvėrė skaudulį
A. Navickaitės manymu, šiemetinio biologijos egzamino rezultatai atvėrė bene didžiausią skaudulį.
„Visą laiką mes žiūrėjome tik į du dalykus – matematiką ir lietuvių kalbą. Visi kiti dalykai lyg palikti už borto. Trys savaitinės valandos tokiai biologijos programai, kokia yra dabar, įgyvendinti – misija neįmanoma. Daugelis mokytojų imliai dirba, sąžiningai planuojasi pirmą pusmetį, o antrą pusmetį bėga paviršiumi, įdarbina pačius mokinius, kad patys išsiaiškintų, nes reikia iki birželio 1 d. visą programą pačiupinėti. Tai per daug didelis iššūkis ir mokytojams, ir mokiniams“, – teigė biologijos mokytojų atstovė.
Ji įsitikinusi, kad biologijos ugdymo programa turi būti išanalizuota ir sutrumpinta.
„Tam tikros temos labai drąsiai gali būti išbrauktos. Kalbėjomės apie tai su kolegomis, bet kol kas to nepadaryta“, – sakė A. Navickaitė.
Ji pabrėžė, kad vaikai biologijos mokosi mišriai – nėra A ir B lygio.
„Paprastai mokytojas palinksta prie tų, kuriems nesiseka, o tiems, kurie geba dirbti savarankiškai, pasakoma: „Pasiskaityk savarankiškai, atlik papildomų užduočių“, taip jie lieka vieni. Tas palikimas vienumoje greičiausiai ir kainuoja tai, ką matome šiandien“, – kalbėjo A. Navickaitė.
Tapo neįveikiamu iššūkiu
Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė įžvelgia dar vieną šiemetinės padėties aspektą. Pedagogė sakė, kad nemažai jos mokinių neišlaikė, ir beveik visi jie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Jiems buvo pailgintas egzamino laikas, tačiau, mokytojos vertinimu, to nepakanka.
„Tiems vaikams, kuriems Dievulis yra uždėjęs stiklines lubas, tas egzaminas nebus toks pat kaip kitiems. Vertinimo instrukcijose jiems keliami neįveikiami reikalavimai“, – sakė mokytoja.
Pasak jos, sunkiau sekėsi ir mažiau motyvuotiems mokiniams, bet tai suprantama. Nelengva, pasak mokytojos, suvokti, kodėl nepasisekė gerai pasirengusiems vaikams.
Be to, L. Rutkauskaitė pritaria A. Navickaitės išsakytai minčiai, kad reikia trumpinti ugdymo programą ir atsisakyti vietomis pernelyg didelio akademiškumo.
NŠA: prastesniam bendram išlaikymo procentui įtakos turėjo profesinių mokyklų mokinių rezultatai
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pabrėžė, kad 91 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių biologijos egzaminą išlaikė.
„Šiemet prastesniam bendram išlaikymo procentui įtakos turėjo profesinių mokyklų mokinių rezultatai. Šių mokinių buvo daugiau nei 10 proc. tarp visų laikiusiųjų, iš jų išlaikė tik kiek mažiau nei 40 proc. Profesinių mokyklų mokiniai norėdami gauti atestatą taip pat turi išlaikyti du egzaminus, tad jų pasirinkimuose vis dažniau atsiduria biologijos egzaminas“, – paaiškino agentūra.
NŠA pabrėžė, kad užduotis kuria ekspertai, o detalesnė rezultatų statistinė analizė bus atlikta pasibaigus valstybinių brandos egzaminų sesijai.
