Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė profesorė Diana Ramašauskaitė teigia, kad daugiau nei dešimt procentų moterų patiria sunkius priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus. Jiems gydyti neretai skiriami antidepresantai: „Tyrimų duomenimis, moterys, patiriančios sunkių emocinių PMS simptomų, yra labiau linkusios į savižudybę.“
Svarbu ne hormonai, o smegenų reakcija
„Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau įtakos moters sveikatai turi ne hormonų svyravimai, o kaip į juos reaguoja moters smegenys. Dažnai prasta moters savijauta yra ne tik gydytojų ginekologų darbo laukas, bet ir endokrinologų, psichologų. Kartais ir psichiatrų. Moters kūnas yra visuma jame vykstančių procesų, o ne tik hormonų veikla“, – sako profesorė.
Pasak gydytojos, neretai ateina moterys ir sako, kad nori išsitirti hormonus, nes galvoja, jog, pavyzdžiui, per didelis kiekis estrogenų lemia sunkų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Gydytoja sako, kad esant reguliariam mėnesinių ciklui nėra tikslinga tirti hormonų.
Dėl sunkių PMS simptomų moterys turi kreiptis į gydytoją
„Visuomenėje daugiau kalbama apie menopauzę, bet PMS yra ne menkesnė problema. Šis sindromas vargina ne mažiau nei dešimt procentų moterų. Tik skiriasi simptomų sunkumas. Moterys, kurių simptomai stipriai išreikšti, skundžiasi kasdienės veiklos sutrikdymu. Tai problema. Todėl reikia suprasti moterį, net gydyti, o ne laidyti kažkokius juokelius apie PMS“, – pasakoja profesorė.
Pasak gydytojos, Lietuvos mokslininkės neseniai pristatė išsamų tyrimą. Jos apklausė 1600 mūsų šalies moterų.
„Jų apklausos duomenimis, net 25 procentai apklaustų moterų patiria sunkų PMS. Liūdniausia, kad net 61 procentas tų moterų niekur nesikreipia pagalbos. Tai rodo sakyčiau stigmą, jei jos nedrįsta kreiptis“, – sako gydytoja.
Pašnekovė išskiria dvi stambias PMS simptomų grupes. Tai yra fiziniai simptomai: pilvo pūtimas, krūtų skausmas, nuovargis, raumenų silpnumas.
Psichologiniai, emociniai simptomai, anot profesorės, dažniausiai pasireiškia dirglumu, nuotaikos svyravimu, nenoru nieko veikti, apatija.
„Moterys dažniausiai kreipiasi dėl fizinių PMS simptomų ir mažiau linkusios kalbėti apie emocinius sutrikimus.
Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo ryšį tarp emocinių PMS sutrikimų ir pogimdyminės depresijos, potrauminio streso sindromo ir kitų psichikos ligų.
Tyrimų duomenimis, moterys, patiriančios sunkių emocinių PMS simptomų, yra labiau linkusios į savižudybę. Todėl sunkūs psichologiniai PMS sindromai reikalauja dėmesio atkreipimo. Kartais šiai būklei pagerinti yra skiriami antidepresantai“, – pasakoja profesorė.
Kaip palengvinti būseną prieš menstruacijas?
Gydytoja siūlo nepamiršti ir seniai žinomos PMS palengvinimo prevencijos: sveikos mityba, reguliaraus fizinio krūvio, kokybiško poilsio. Reikėtų pasirūpinti ir vitaminais bei mineralais: vitaminu D, vitaminu B6, cinko, magnio, kalcio papildais, omega 3 riebiosiomis rūgštimis.
„Tyrimų duomenimis, net ir sunkiais PMS atvejais antidepresantų poveikis buvo efektyvus 60 procentų, o placebo – 40 procentų. Skirtumas tikrai nėra didelis“, – teigia gydytoja.
Pasak profesorės, menstruacijomis susirgusios mergaitės turėtų būti ruošiamos stebėti savo menstruacijų ciklą, o ne tik nueiti pas ginekologą profilaktiškai.
„Reikėtų stebėti, kiek trunka mėnesinės, kaip dažnai jos kartojasi, kokio gausumo ir t. t. Tada pagal ciklo pokyčius tiek mergaitė, tiek jau suaugusi moteris galėtų žinoti, kas yra norma, o kada jau galima įtarti patologiją ir kreiptis į gydytojus“, – pataria medikė.
