Šių metų gegužės viduryje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sulaukė dviejų svarbių lyderių – Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino – vizitų. Ir vienas, ir kitas atnešė mažai apčiuopiamų rezultatų, bet turėjo didelę simbolinę reikšmę. Pastaroji šių dienų pasaulyje, kurio informacinėje erdvėje dominuoja įspūdžiams itin jautrūs socialiniai tinklai, ne mažiau svarbi nei pasiekti susitarimai ar konkretūs darbai.
Minėti vizitai gerą savaitę buvo prikaustę pasaulio dėmesį, pranešimai ir komentarai apie juos buvo tarp svarbiausių žiniasklaidoje skelbiamų naujienų. Taigi ką byloja įvykę vizitai ir jų vaizdai, kokias išvadas galėjo padaryti žmonės, juos stebintys telefonų ar televizorių ekranuose?
Informacijos vartotojams turėjo susidaryti įspūdis, kad susitikinėjo ir šiame vizitų spektaklyje dalyvavo trys šiuo metu įtakingiausi pasaulio lyderiai. Tarp jų pats reikšmingiausias ir galingiausias pasirodė, be abejonės, Xi Jinpingas. Turbūt sutapimas, kad vizitai vyko vienas po kito, ir sutapimas, kad dėl diplomatijoje įprastos vizitų rotacijos tvarkos D. Trumpas ir V. Putinas lankėsi Pekine, o ne Xi vyko į Vašingtoną ir Maskvą. Taip supuolus reikalams, piršosi išvada, kad pasaulio tvarkos šeimininkas priima svečius, kurie atvyko jam atsiskaityti, dalyvauti jo ritualuose bei žaidimuose ir priimti jo darbotvarkės.
Tokiai išvadai pakankamai peno davė vizitų režisūra, kurioje buvo užtektinai ir didybę pabrėžiančios kiniškos pompastikos, ir subtilių vizualinių užuominų, pabrėžiančių Kinijos bei prezidento Xi dominavimą.
Svečiai, rodos, visiškai pakluso Xi primestam vaidmeniui.
Taip supuolus reikalams, piršosi išvada, kad pasaulio tvarkos šeimininkas priima svečius, kurie atvyko jam atsiskaityti, dalyvauti jo ritualuose bei žaidimuose ir priimti jo darbotvarkės.
Nenuspėjamais pareiškimais ir nevaržomu kovingumu nuolat stebinantis D. Trumpas vizito Pekine metu staiga pasikeitė ir tapo nepanašus pats į save. Jis buvo pagarbus, santūrus, atrodė susikaustęs, tarsi būtų ne savame kailyje. Tuo metu V. Putinas atrodė apgailėtinas, kai, keistai palinkęs į priekį, vos ne klupdamas, juokingai mojuodamas rankelėmis, tipeno prie didingai tarsi faraono skulptūra stūksančio ir jo laukiančio Kinijos prezidento. Šis abiejų vizitų metu išliko formalus, disciplinuotas, demonstravo pasitikėjimą savimi, skelbė tik iš anksto parengtus gerai apgalvotus vertinimus ir neleido suabejoti, kad jis yra šeimininkas ir visiškai kontroliuoja padėtį.
D. Trumpas po susitikimo su Xi kalbėjo apie tvirtą JAV ir Kinijos draugystę, pasiektus „fantastiškus susitarimus“ ir „fantastišką“ abiejų šalių bendrą ateitį, o Kinijos lyderis išliko pozityvus, bet santūrus. Tokia kontrastinga lyderių laikysena itin krito į akis ir stebėtojams profesionalams, ir eiliniams informacijos vartotojams. D. Trumpo gyrimąsi dėl susitarimo Kinijai parduoti 200 „Boeing“ lėktuvų įvertino rinka: kompanijos „Boeing“ akcijos smuko, nes tikėtasi kur kas svaresnio sandorio.
Su V. Putinu Xi elgėsi globėjiškai ir negailėjo jam gerų bei skambių žodžių, kurių Rusijos prezidentui, kurį ignoruoja daugelis pasaulio lyderių, labai reikėjo. Rusija su Kinija pasirašė šūsnį formalių tuščių susitarimų (daugiau nei 20 vyriausybinių ir daugiau nei 20 tarp verslo bendrovių). Tačiau Xi sudaužė didžiausią V. Putino viltį – atsisakė sudaryti susitarimą dėl magistralinio dujotiekio „Sibiro jėga 2“, kuris, kaip buvo planuojama, turėjo iš Sibiro pasiekti Kiniją per Mongoliją ir būtų atkūręs Europos rinką praradusios strateginės Rusijos bendrovės „Gazprom“ gyvybingumą.
Xi Jinpingas abiejų vizitų metu išliko formalus, disciplinuotas, demonstravo pasitikėjimą savimi, skelbė tik iš anksto parengtus gerai apgalvotus vertinimus ir neleido suabejoti, kad jis yra šeimininkas ir visiškai kontroliuoja padėtį.
V. Putinas tikėjo, kad šiam jau aštuonerius metus rengiamam susitarimui pasirašyti dabar, kai pasaulį dėl Hormuzo sąsiaurio blokados krečia energetikos krizė, yra pačios tinkamiausios sąlygos, tačiau liko nieko nepešęs ir buvo priverstas sprukti iš Pekino be tradicinės baigiamosios spaudos konferencijos, kurios metu būtų išryškėjusi vizito rezultatų stoka.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad Xi kelis mėnesius skrupulingai ruošėsi priimti D. Trumpą. Kinijos prezidento komanda išanalizavo D. Trumpo asmenybę, deryboms parengė kelis galimus scenarijus ir sudarė subalansuotą vizito darbotvarkę, kurioje buvo numatytas išskirtinis D. Trumpo pagerbimas, kuris taip rūpi JAV prezidentui (šiuo atveju – vizitas į Džongnanhajų (Zhongnanhai), buvusį imperatoriškąjį sodą), ir riboti komerciniai sandoriai, kuriais D. Trumpas galėtų pasigirti. Kartu buvo paruoštas konkretus, aiškus ir tvirtas atsakas į bet kokį galimą D. Trumpo spaudimą, nubrėžiant aiškias Pekino raudonąsias linijas, visų pirma Taivano klausimu.
Ar vaizdai ekranuose, kuriuos pasaulis stebėjo vizitų metu, atitinka realią padėtį ir galios tarp valstybių pasiskirstymą? Žinoma, ne. Tačiau chaotiška D. Trumpo užsienio politika lėmė Kinijos pozicijų sustiprėjimą ir V. Putino legitimizavimą tarptautinėje erdvėje bei jo vaidmens sureikšminimą. D. Trumpas lengvabūdiškai atsisakė Vakarų pasaulio lyderio vaidmens, kuris tradiciškai būdavo siejamas su JAV prezidentu, ir tai iš karto buvo juntama susitikime su Kinijos lyderiu. Muitų tarifų karais, žodžių išpuoliais, pretenzijomis į Kanadą ir Grenlandiją D. Trumpas atitolino nuo JAV valstybes – ilgametes partneres ir pastūmėjo jas į artimesnius santykius su Kinija.
Chaotiška D. Trumpo užsienio politika lėmė Kinijos pozicijų sustiprėjimą ir V. Putino legitimizavimą tarptautinėje erdvėje bei jo vaidmens sureikšminimą
D. Trumpas „baudžia“ partnerius keistu būdu – mažindamas JAV karių skaičių Europoje ar sėdamas nepasitikėjimą NATO, tai yra silpnindamas visų pirma jo paties valstybės – JAV autoritetą bei įtaką. Dėl šių veiksmų Kinijos įtaka ir galia sustiprėjo jai pačiai dėl to nepajudinus nė piršto.
Kalbėdamas su Xi, D. Trumpas, pasak jo paties, akivaizdžiai stokojo kortų, kad galėtų paspausti Kiniją ne tik dėl jo paties neseniai įvardytų JAV ir Kinijos santykių problemų, bet ir dėl Irano bei Rusijos. Juk Kinija ilgą laiką buvo didelė Irano rėmėja ir investuotoja į šią šalį. Kinijos tanklaivius ir šiuo metu Iranas praleidžia pro Hormuzo sąsiaurį, o tai akivaizdžiai diskredituoja JAV Irano atžvilgiu vykdomą politiką. Tuo metu Rusijos vedamas karas Ukrainoje išimtinai priklauso nuo Kinijos: negaudama komponentų iš Kinijos, Rusija negalėtų pasigaminti ne tik dronų ir raketų, bet net ir parako, o jos ekonomika sužlugtų, netekusi prieigos prie pažangių technologijų.
Apie V. Putiną kaip didį lyderį nėra ko pasakyti. Jis Rusiją pavertė Kinijos vasaline valstybe ir šios šalies pigias žaliavas tiekiančiu priedu. Kiniją ir Rusiją sieja daugelis bendrų interesų, tačiau tai nepakeis Kinijai būdingos laikysenos – jos nuožmios ir net grobuoniškos ekonominės politikos. Tuo Rusija galėjo įsitikinti ir šio vizito metu, kai Kinija reikalavo, kad dujotiekiu „Sibiro jėga 2“ Rusija tiektų dujas Rusijos vidaus vartotojų kaina. Ateityje Kinijos spaudimą Rusija pajus kur kas smarkiau. Ekspertų vertinimu, Rusijai gilios priklausomybės nuo Kinijos atsikratyti bus neįmanoma net ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Jau daugybę metų Kinijos kritika buvo tapusi svarbia D. Trumpo kalbų tema ir vienu iš pagrindinių jo rinkimų kampanijos arkliukų. D. Trumpas ne kartą kartojo, kad Kinija „nusiaubė mūsų gamyklas, iškėlė mūsų darbo vietas į užsienį, išdraskė mūsų pramonę, vogė mūsų intelektinę nuosavybę ir pažeidinėjo įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijoje“. Šiuos kaltinimus dar papildė garsiai reiškiami priekaištai, kad Kinija yra kalta dėl fentanilio ir kitų nelegalių narkotinių medžiagų patekimo į JAV.
Ekspertų vertinimu, Rusijai gilios priklausomybės nuo Kinijos atsikratyti bus neįmanoma net ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Antrąją prezidento kadenciją D. Trumpas pradėjo kovingai – keliais etapais Kinijos prekėms įvedė vis papildomus tarifus. Vienu metu jie pasiekė 145 proc., o tai reiškė beveik visišką prekybos blokavimą. Tačiau, susidūrusi su tokiu beprecedenčiu spaudimu, Kinija, kitaip nei daugelis kitų valstybių, net nemėgino įsiteikti D. Trumpui ar siekti derybų, o atsakė įvesdama savus aukštus muitų tarifus JAV prekėms, retųjų metalų eksporto ribojimais ir smūgiais JAV įmonėms bei žemės ūkiui, pavyzdžiui, nustodama pirkti JAV jautieną ir paukštieną. Galų gale D. Trumpas turėjo atsitraukti, nors muitų tarifai Kinijai liko gana aukšti.
JAV išlieka didžiausia ir dinamiškiausia pasaulio ekonomika, pirmaujanti daugelyje sričių. Kinija turi daug pasiekimų, tačiau pastaruoju metu jos augimas gerokai sulėtėjo ir pradėjo ryškėti gilios sisteminės problemos, o grobuoniška Kinijos verslo politika įvairiose pasaulio dalyse verčia daugelį valstybių siekti didesnio atsiribojimo nuo Kinijos įtakos. Tačiau Kinija gerai išnaudoja savo stipriąsias puses ir diplomatijos sugebėjimus, o tvirtos savo pozicijos neturintis, lengvai manipuliuojamas ir mėgėjišką politiką vedantis JAV prezidentas D. Trumpas tampa bejėgis gerai apskaičiuotuose ir gudriai paspęstuose kinų ritualo spąstuose.
