Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė norinti Europos įmonėms rezervuoti dalį mobiliojo palydovinio ryšio dažnių, kuriuos šiuo metu naudoja JAV operatoriai. Taip siekiama sustiprinti kontrolę strateginių technologijų srityje.
Licencijos naudoti šiuos dažnius 2009 metais buvo suteiktos JAV operatoriams „Viasat“ (buvęs „Inmarsat“) ir „Echostar“ (buvęs „Solaris“), o jų galiojimas baigsis 2027 metų gegužės mėnesį. Europos Komisija pareiškė planuojanti pratęsti dabartinę tvarką dvejiems metams, tačiau po to pagal naują paskirstymo procedūrą bent du trečdaliai dažnių spektro turėtų būti skirti ES operatoriams.
„Dabar turime retą galimybę pasirinkti, ką norime daryti ateityje, – pristatydama planą žurnalistams sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen. – Norime didinti Europos konkurencingumą, norime stiprinti Europos saugumą, taip pat norime plėsti naujas technologines galimybes. Ir visa tai būtų daroma atsižvelgiant į dabartinį kintantį geopolitinį kontekstą.“
Konkrečiai, šis žingsnis susijęs su dviejų gigahercų mobiliojo palydovinio ryšio paslaugų dažnių juosta, kuri vadinama esmine užtikrinant prieigą prie sparčiojo interneto vietovėse, kuriose nėra antžeminio ryšio aprėpties.
„Ši dažnių juosta yra absoliučiai gyvybiškai svarbi mūsų piliečiams, įmonėms, taip pat ir vyriausybėms“, – sakė H. Virkkunen, pavadinusi palydovinį ryšį „esminiu mūsų valstybinėms paslaugoms ir Europos kritiniam ryšiui“.
Pagal pasiūlymą, kuriam dar reikia Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, trečdalis dažnių juostos būtų „skirta vyriausybiniam naudojimui, pavyzdžiui, kritiniam ryšiui, saugumui ir kariniams tikslams, kuriuos užtikrintų ES operatorius“, teigiama Komisijos pranešime.
Du trečdaliai būtų skirti komerciniam naudojimui – nuo mobiliojo interneto paslaugų teikimo iki prietaisų, tokių kaip asmeniniai fizinės būklės sekimo įrenginiai ir avarinės pagalbos įrankiai, prijungimo.
Iš komercinio segmento pusė būtų skirta „į rinką įeinantiems ES operatoriams“, o kita pusė būtų atvira tiek ES, tiek ne ES operatoriams, įskaitant potencialius naujus dalyvius, pavyzdžiui, Elono Musko „Starlink“.
Šis žingsnis palydovų srityje yra dalis platesnių ES pastangų sumažinti, jos nuomone, rizikingą pernelyg didelę priklausomybę nuo užsienio technologijų įmonių. Ateinančią savaitę Briuselis turėtų pristatyti labai laukiamą technologinio suvereniteto planą.
