Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsigavimo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsigaus savaime, rašoma medicinos centro „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime
Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su tuo, kaip stipriai liga paveikė jų kasdienybę.
„Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, – sako gydytoja K. Kazlauskienė.
Pasak jos, dalis pacientų po širdies įvykių pradeda vengti fizinio aktyvumo, nes bijo, kad didesnis krūvis gali dar labiau pakenkti. Kiti, priešingai, stengiasi kuo greičiau grįžti į ankstesnį ritmą ir pervertina savo galimybes.
Didžiausia klaida – manyti, kad užteks vaistų ir poilsio
Specialistė sako, kad po širdies ligų žmonės vis dar pernelyg dažnai tikisi greito sprendimo – vaistų, procedūros ar tiesiog daugiau poilsio.
„Dažniausia klaida – nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaistai ir poilsis labai svarbu, tačiau to neužtenka. Jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo, liga dažnai sugrįžta“, – sako K. Kazlauskienė.
Anot gydytojos, dalis pacientų net ir po kelių širdies operacijų vis dar viliasi, kad problemą pavyks išspręsti be didesnių pokyčių kasdienybėje. Tačiau ilgalaikiai rezultatai pasiekiami tik nuosekliai treniruojant širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Širdies raumuo treniruojamas tik reguliariu darbu“, – pabrėžia ji.
Todėl po širdies ligų svarbu ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir iš esmės peržiūrėti gyvenimo būdą – daugiau judėti, reguliariai atlikti kardiotreniruotes ir ištvermės pratimus, vėliau įtraukti jėgos pratimus, atsisakyti rūkymo, koreguoti mitybą ir mokytis valdyti stresą.
Pasak specialistės, didžiausią naudą duoda reguliarumas. Net 30–60 minučių fizinio aktyvumo bent tris kartus per savaitę gali reikšmingai pagerinti sveikatos būklę ir sumažinti ligos pasikartojimo riziką.
