Per trumpas liežuvio pasaitėlis gali būti susijęs ne tik su žindymo ar tarties problemomis, bet ir su kvėpavimo, miego bei kramtymo sutrikimais, sako medikai. Anot jų, svarbu vertinti ne tik patį pasaitėlį, bet ir bendrą burnos bei kvėpavimo funkciją, o operacija reikalinga ne visais atvejais.
Burnos chirurgas Remigijus Urbonas aiškina, kad liežuvio pasaitėlis – tai jungiamojo audinio juostelė, jungianti liežuvį su burnos dugnu.
Plačiau – garso įraše:
Anot specialisto, pasaitėliai gali būti kelių tipų.
„Yra normalus liežuvio pasaitėlis, taip pat trumpas priekinis, kurį dažniausiai gali pastebėti ir patys tėvai – jis būna toks trumpas, kad vaikas negali normaliai pakelti liežuvio“, – aiškina R. Urbonas.
Pasak jo, sudėtingiau nustatyti vadinamąjį giluminį trumpą pasaitėlį.
„Tokiais atvejais pasaitėlis fiksuojasi giliau, todėl reikalinga specialistų komanda – reikia vertinti tiek funkciją, tiek galimus sutrikimus“, – teigia burnos chirurgas.
Jis atkreipia dėmesį ir į atvejus, kai anatomiškai viskas atrodo normos ribose, tačiau simptomai vis tiek pasireiškia.
„Kartais pasaitėlis atrodo visiškai fiziologinis, bet žmogus turi simptomų, būdingų trumpam liežuvio pasaitėliui. Dažniausi jų – atvira burna, nečiaupios lūpos. Šią grupę vadinu pseudo trumpu liežuvio pasaitėliu“, – sako R. Urbonas.
Skausmingas žindymas
Gydytoja otorinolaringologė Rimantė Surkevičienė aiškina, kad liežuvio pasaitėlio problemos glaudžiai susijusios ir su kvėpavimu.
„Vaikams dėl padidėjusių adenoidų ar tonzilių dažnai būna apsunkintas kvėpavimas, o tam įtakos gali turėti ir netaisyklinga liežuvio padėtis“, – sako ji.
Anot specialistės, per trumpas kūdikio liežuvio pasaitėlis gali sukelti problemų tiek pačiam vaikui, tiek mamai.
„Mamoms žindymas gali būti labai skausmingas, gali pasireikšti pieno sąstovis ar krūties uždegimai. O kūdikis dažnai negali tinkamai apžioti krūties, pienas bėga pro burnos kraštus, girdisi caksėjimo garsas, nes nesusidaro vakuumas, vaikas vis nuslysta nuo krūties“, – aiškina R. Surkevičienė.
Pasak gydytojos, dėl to kūdikis gali nepriaugti svorio, būti neramus ar sunkiau miegoti.
„Žindymas kartais trunka labai ilgai ir dažnai, mamai net neturint kada pailsėti. Vaikas greitai vėl išalksta, žindymo metu prisiryja oro, todėl vargina atpylinėjimas ir pilvo pūtimas“, – teigia ji.
Pašnekovė priduria, kad kai kuriems kūdikiams pasireiškia ir kiti simptomai.
„Kūdikis būna neramus, irzlus, neišlaiko burnoje čiulptuko. Nors kūdikiai turi įgimtą čiulpimo refleksą, kai jo nėra arba jis silpnas, reikėtų ieškoti priežasties“, – sako gydytoja.
R. Surkevičienė teigia, kad kūdikiai dėl galimų liežuvio pasaitėlio sutrikimų pas specialistus dažniausiai patenka po žindymo konsultantų įvertinimo.
„Dažniausiai kreipiamasi dėl žindymo problemų – skausmingo žindymo, atpylinėjimo, pilvo pūtimo ar kūdikio irzlumo. Tėvai gali pastebėti ir pūslelę ant lūpų. Žindymo specialistas įvertina burnos motoriką ir tuomet dažniausiai siunčia otorinolaringologams, o mes sprendžiame, ar galima padėti chirurgiškai“, – aiškina ji.
Anot medikės, operacija reikalinga ne visais atvejais.
„Kartais rekomenduojama stebėti situaciją, stiprinti burnos raumenis atliekant motorikos pratimus. Be to, jie svarbūs tiek prieš procedūrą, tiek po jos, kad būtų išvengta randėjimo“, – sako specialistė.
Svarbus skirtingų specialistų bendradarbiavimas
Anot R. Surkevičienės, kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir rimtesni simptomai.
„Būna miego sutrikimų: knarkimas, kvėpavimo sustojimai miego metu, nosies užsikimšimas, springimas, žiaukčiojimas ar kosulys. Tai simptomai, į kuriuos reikia reaguoti nedelsiant“, – pabrėžia pašnekovė.
Pasak specialistės, dalį atvejų tėvai gali pastebėti ir patys.
„Kai pasaitėlis prisitvirtinęs iki pat liežuvio galiuko, tai gana akivaizdu. Tačiau jei nekyla liežuvio vidurinė dalis, be specialistų įvertinimo to nustatyti praktiškai neįmanoma“, – aiškina ji.
R. Urbonas pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbus skirtingų specialistų bendradarbiavimas.
„Prie tokių vaikų dažnai dirba plati komanda: laktacijos specialistai, vaikų gydytojai, odontologai, otorinolaringologai, ortodontai ir chirurgai. Galimybių įvertinti problemą tikrai yra daug“, – teigia burnos chirurgas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad knarkimas ir kvėpavimo sustojimai miego metu ne visada susiję tik su viena priežastimi – tai gali būti kompleksinės miego apnėjos dalis, todėl tokiais atvejais būtinas išsamus ištyrimas ir kelių specialistų vertinimas, nes vien tik liežuvio pasaitėlio korekcija ne visada duoda rezultatą.
„Besikaupianti simptomų kaskada“
R. Urbonas pasakoja, kad vyresniems vaikams ir suaugusiesiems problemos dažniausiai pasireiškia jau ilgainiui susikaupusiais simptomais.
„Tai nuo kūdikystės besikaupianti simptomų kaskada. Vaikams dažnai pasireiškia miegojimas pravira burna, neužčiauptos lūpos, šveplavimas ar nerišli kalba. Suaugusiesiems tai gali pereiti į rimtesnius simptomus: knarkimą, miego apnėją, migreną, kaklo ar sąnarių skausmus, nuolatinį dantų griežimą“, – teigia jis.
Medikas pabrėžia, kad liežuvio pasaitėlis yra susijęs su bendru audinių tinklu.
„Tokiems pacientams dažnai pasireiškia bendra kūno įtampa. Galima sakyti, kad liežuvio pasaitėlis prasideda ties liežuviu ir tęsiasi iki kojų pirštų galiukų“, – priduria R. Urbonas.
Pasak jo, pati procedūra dažniausiai nėra sudėtinga.
„Didžioji dalis procedūrų atliekamos vietinėje nejautroje ir trunka nuo dešimties iki dvidešimties minučių“, – sako R. Urbonas.
Procedūros apimtis priklauso nuo paties pasaitėlio.
„Jeigu pasaitėlis trumpas, bet labai plonas, dažniausiai pakanka paprasto pakirpimo. Tačiau jei jis platesnis, gali prireikti plastikos, nes kitu atveju susiformavęs randas vėliau gali sukelti tas pačias problemas“, – aiškina specialistas.
Kramtymo svarba
Pasak R. Surkevičienės, kalbant apie liežuvio pasaitėlį, visuomenėje vis dar gausu mitų – ypač dėl to, ar jį reikia kirpti, ar galima pramankštinti.
„Tai, kad pasaitėlis savaime prasimankštins, yra mitas. Tačiau yra skirtingi pasaitėlio laipsniai, todėl kai kuriais atvejais pakanka stiprinti liežuvį“, – sako ji.
Anot gydytojos, svarbu vertinti ne vien anatominę situaciją, bet ir bendrą burnos funkciją – kvėpavimą, kramtymą, raumenų darbą.
„Reikia suprasti, kad labai svarbi visuma – dalyvauja ne tik liežuvis“, – teigia R. Surkevičienė.
R. Urbonas pabrėžia, kad dalis simptomų, kurie priskiriami vadinamajam pseudo trumpam liežuvio pasaitėliui, nebūtinai reiškia, kad problema slypi pačiame pasaitėlyje.
Pasak specialisto, tokiais atvejais ne visada reikalinga chirurginė intervencija – pirmiausia rekomenduojama stiprinti burnos raumenų funkciją.
„Šiuos simptomus pirmiausia reikėtų spręsti ne chirurginėmis procedūromis, o stiprinant kramtomuosius ir lūpų raumenis. Šiandien žmonės gerokai mažiau kramto kietą maistą, dažnai jį tiesiog ryja“, – sako R. Urbonas.
R. Surkevičienė taip pat akcentuoja, kad svarbus ne tik pats kramtymas, bet ir jo kokybė.
„Visą maistą reikia kramtyti tolygiai. Kaip ausų, nosies ir gerklės gydytoja matau daug refliukso atvejų – dažnai vaikai pavalgo ir nubėga arba valgo vaikščiodami. Tada kramtymas nei šioks, nei toks“, – teigia otorinolaringologė.
Turi įtakos žandikaulių vystymuisi
Specialistai sako, kad liežuvio stiprinimas priklauso nuo situacijos – vien pratimų liežuviui dažniausiai nepakanka.
R. Surkevičienė aiškina, kad yra specialūs metodai, kuriuos taiko miofunkcinės terapijos specialistai, dirbantys su veido raumenų funkcija.
„Tai specialistai, kurie apmoko įvairių pratimų. Mažiems vaikams tai gali būti net žaidybiniai dalykai – pavyzdžiui, liežuvio kliksenimas. Suaugusiesiems taikomi specifiniai pratimai, priklausomai nuo to, kas yra silpniausia“, – sako ji.
Pasak gydytojos, svarbus ir bendras burnos raumenų darbas.
„Kramtomųjų raumenų stiprinimas pirmiausia reiškia kramtymą. O liežuvio padėtis turėtų būti taisyklinga – prispaustas prie gomurio, ryjant laikomas už dantų, o ne tarp jų“, – aiškina R. Surkevičienė.
Anot R. Urbono, taisyklinga liežuvio padėtis nuo kūdikystės turi įtakos ir žandikaulių vystymuisi.
„Liežuvis turėtų būti prispaustas prie gomurio – tada gomurys natūraliai plečiasi ir dantims pakanka vietos. Jei kramtomieji ir lūpų raumenys silpni, žandikaulis leidžiasi žemyn, siaurėja, todėl dantims ima trūkti vietos“, – teigia jis.
Burnos chirurgas priduria, kad tai viena iš priežasčių, kodėl tiek vaikams, tiek suaugusiesiems dažnai nustatomi susigrūdę dantys.
R. Surkevičienė nurodo, kad taisyklinga liežuvio padėtis svarbi ir kvėpavimo bei nervų sistemos veiklai.
„Kai liežuvis yra taisyklingoje padėtyje, aktyvuojama parasimpatinė sistema. O kai jis laikomas žemai, dominuoja „kovok arba bėk“ būsena, todėl gali sutrikti miegas, atsirasti prabudinėjimai, irzlumas“, – sako otorinolaringologė.
Paklausti, ar anksčiau tokios problemos buvo retesnės, specialistai tai sieja ne su didesniu paplitimu, o su geresne diagnostika ir pasikeitusiais įpročiais.
„Manau, kad labai išaugo pseudo trumpų liežuvio pasaitėlių grupė, o tam įtakos turi mažesnis kramtymas. Tačiau tokių atvejų buvo ir anksčiau – dabar tiesiog turime daugiau žinių ir priemonių juos atpažinti“, – sako R. Urbonas.
„Taip pat daugiau dėmesio skiriame kvėpavimo takams“, – priduria R. Surkevičienė.
Parengė Ignas Ramanauskas
