Ketvirtadienio naktį Radušnės kaime Dnipropetrovsko srityje Rusijos raketų pražudytos dešimties asmenų Voronovų šeimos tragedija neabejotinai taps vienu iš Kremliaus vykdomo teroristinio karo Ukrainoje simbolių.
Per penktus metus užsitęsusias kovas norom nenorom priprantama prie kasdienių pranešimų apie civilių aukas pafrontėje. Niekšingos atakos prieš gyvenamuosius namus toli nuo fronto ir vaikų žūtys vis dėlto kėlė ir tebekelia didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Per naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį surengtą kombinuotą masinę ataką Rusija labiausiai bombardavo Kyjivą ir Lvivą. Tūkstantis kilometrų nuo fronto esančiame Lvive raketai pataikius į devynaukštį namą buvo sužeisti 34 civiliai. Laimei, niekas nežuvo. Kyjive ir Poltavoje bombardavimai pražudė po vieną žmogų, tad visų akys nukrypo į gelbėjimo operaciją Radušnės kaime, esančiame apie 120 kilometrų nuo fronto.
Okupantų raketai pataikius į daugiavaikės Voronovų šeimos namą, po griuvėsiais atsidūrė net dešimt šeimos narių. Gelbėtojams pranešus, kad iš po nuolaužų iškėlė penkių asmenų palaikus, buvo viliamasi, jog kas nors išgyvens. Viltys žlugo paaiškėjus, kad po nuolaužomis gyvų žmonių rasti nepavyko, o buvo aptiktos tik nedidelės kitų penkių asmenų kūnų dalys. Oficialiai jų žūtis bus patvirtinta DNR tyrimams paliudijus, kad rastos kūno dalys priklauso minėtiems penkiems dingusiesiems. Nelaukiant šio patvirtinimo kaime gedima dėl dešimties Voronovų šeimos narių žūties.
47 metų elektrikas Artiomas Voronovas su 41 metų sutuoktine Jelena susilaukė dešimties vaikų. Trys vyresnieji gyveno atskirai, o septyni – nuo šešerių iki septyniolikos metų amžiaus, trys berniukai ir keturios mergaitės – gyveno tėvų namuose. Tragedijos naktį tėvų priežiūroje buvo ir pusantrų metų anūkas Artiomas. Kaimo šventikas Mykola Skripnikas žurnalistams papasakojo, jog Voronovų šeima buvo labai draugiška, tvarkinga, dažnai lankydavosi cerkvėje. Anot šventiko, išgirdę du kurtinančius sprogimus visi puolė į tą pusę ir pamatė sugriuvusį Voronovų namą bei apgriautą kaimynų namą. Šaukiami atsiliepė tik po griuvėsiais buvę trys pastarojo namo gyventojai, kuriuos kaimynai skubiai atkasė ir perdavė medikams. Gelbėtojų atsivežti specialiai apmokyti šunys neužuodė gyvų žmonių po Voronovų namo griuvėsiais.
Ryškiausia šios tragedijos iliustracija tapo iš fronto skubiai parvykusio ir prie kaimynų atneštų gėlių bei žaislinio meškiuko suklupusio vyriausio sūnaus Danilos rauda. Karys neteko tėvų, septynių brolių ir seserų bei savo pirmagimio Artiomo. Užuojautą Voronovų artimiesiems pareiškęs prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo, kad dvi žudikiškos raketos, paleistos į Radušnės kaimą, greičiausiai buvo Šiaurės Korėjos gamybos KN-23 raketos. Jos pasižymi tuo, kad skrenda kitokia trajektorija, neša didesnį sprogmenų kiekį nei panašios rusiškos raketos, tačiau yra mažiau taiklios.
Net jei Maskva teigs, kad raketos nuklydo nuo taikinio ir atsitiktinai pražudė Voronovų šeimą, tuo Ukrainoje mažai kas patikės. Mat nuo okupantų bombų civiliai žūsta kasdien, o tai, kad sąmoningai taikomasi į civilius, siekiant sukelti gyventojų paniką, liudija prieš penkias dienas įvykdyta ataka prieš „ATB“ maisto parduotuvę Černihive. Parduotuvę vidurdienį atakavo du „Geran“ tipo dronai, turintys vaizdo kameras. Tai reiškia, kad dronų operatorius žinojo bombarduojantis pirkėjų gausiai lankomą parduotuvę, tačiau savo žiauraus tikslo neatsisakė. Per niekšišką ataką buvo sužeisti 25 pirkėjai ir pardavėjos, o dviejų bendravardžių – 9 metų Viktorijos Srebniuk ir 23 metų Viktorijos Orech – išgelbėti nepavyko.
„Po savaitės Viktorijai turėjo sueiti dešimt metų. Tėvai laukė suvažiuojančių giminaičių su tortais ir dovanomis mergaitei, o teko vykti su vainikais į laidotuves, nes išsigimėliai okupantai dienos metu atakavo maisto parduotuvę, kurioje tuo metu Viktorija su mama apsipirkinėjo“, – Ukrainos televizijai pasakojo gedulą išgyvenančios Glinenkos kaimo seniūnijos darbuotoja Ala Suslo.
Gimtadieniui Viktorija paprašė, kad tėvai kartu su močiute nupirktų jai rašomąjį stalą, jog, perėjus į ketvirtą klasę, būtų patogiau ruošti pamokas. Mergaitė gerai mokėsi, svajojo tapti gydytoja, tad tryško džiaugsmu mamai pranešus, kad sekmadienį važiuos pirkti stalo. Jį įsigijusios nusprendė sustoti prie prekybos centro ir išsirinkti produktų gimtadienio šventei. Automobilyje likusi močiutė žurnalistams papasakojo, kad po kiek laiko išgirdo „Shahed“ drono dūzgimą ir sprogimą kitoje pastato pusėje, o po akimirkos dar vienas dronas trenkė tiesiai ten, kur nuėjo dukra su anūkėle.
Iššokusi iš automobilio močiutė pasileido bėgti link parduotuvės. Tačiau iš jos netrukus iššokusi dukra ėmė šaukti, ar nematė laukan išbėgusios Viktorijos. Išgirdusi, kad ne, mama puolė atgal į liepsnojančią parduotuvę ir po kiek laiko išbėgo degančiais drabužiais, glėbyje nešdama Viktoriją. Skeveldrų sužeidimai buvo mirtini – atvykę medikai mergaitės atgaivinti nebesugebėjo. Gydytojai dabar kovoja dėl didelius nudegimus patyrusios Viktorijos mamos gyvybės.
23 metų Viktorija Orech, neseniai baigusi socialinės rūpybos mokslus, iš kito gretimo kaimo su mama į Černihivą nuvyko darbiniais reikalais, o grįždamos sustojo apsipirkti toje pačioje ATB parduotuvėje. Skeveldrų sužeidimai ir jai buvo mirtini, o mama Natalija su sužeidimais ir nudegimais taip pat gydoma ligoninėje. Viktorija buvo meniška, gražiai piešė, dainavo, rinko paramą fronte kovojusių tėčio ir sutuoktinio brigadoms.
„Mudu draugavome nuo mokyklos laikų, ji buvo mano pirma ir vienintelė meilė. Po karo planavome statytis namą, auginti būrį vaikų... Ji labai pergyveno ir kasdien meldėsi dėl mano ir tėčio gyvybių, o nutiko priešingai – ją nužudė Rusijos antžmogiai dienos metu maisto parduotuvėje“, – kalbėjo iš fronto atskubėjęs sutuoktinis Vadimas. Karys neslėpė ašarų, ilgai raudojo apkabinęs mylimąją karste.
