Naujausiais, bet dar neoficialiais duomenimis, per paskutinę parą apie 60 tūkst. neteisėtų migrantų iš Maroko įsiveržė į Afrikos šiaurėje esantį, bet Ispanijai priklausantį Seutos miestą. Skelbiama, kad mažiausiai 57 asmenys per šias nelegalias keliones žuvo. Tokia migrantų krizė kelia krizę ir Ispanijos vyriausybėje, kuri padėčiai valdyti į Seutą nusiuntė karių. Pareigūnai ramina, kad per 48 tūkst. atvykėlių jau grįžo atgal į Maroką, tačiau partneriai Europoje kritikuoja Madridą dėl per liberalios migracijos politikos. Kai kurios šalys net siūlo pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį sukėlė prekeivių žmonėmis mafija, paskleidusi gandus apie neseniai priimtą teismo sprendimą dėl imigracijos.
Politologas Gintas Karalius laidoje „Laba diena, Lietuva“ pabrėžė, kad migrantų krizę greičiausiai eskaluoja Marokas, spausdamas Ispaniją dėl atkuriamų santykių su Alžyru. Todėl Madridui į pagalbą turėtų ateiti Europos Sąjunga.
Anot politologo, P. Sanchezas garsėja kontroversiškais sprendimais dėl migracijos.
„Turime migracijos reformą, kai buvo beveik milijonas migrantų prašymų legalizuotis, beveik jau pusė milijono, atrodo, legalizavosi, dabar – sprendimas liepos pradžioje, kuris labai įdomus – negalima atstumti, deportuoti tų, kas atvyksta jūra. Sausuma galima, o kas jūra – negalima, tai visi į jūrą ir sušoko“, – sako politologas.
G. Karalius pažymi, kad tokia situacija yra savotiškas 2021 m. krizės pakartojimas, tik tąsyk plūstelėjo mažesnis migrantų skaičius – apie 8 tūkstančiai. „Tada Maroko policija atidarė vartus ir visi suplūdo, tada dalį buvo galima deportuoti, bet mažamečiai, nepilnamečiai turėjo pasilikti“, – teigia jis.
Anot jo, premjeras P. Sanchezas kaltina nusikaltėlius, kurie, be abejo, čia dalyvauja, tačiau vengia paminėti Maroko „hibridinio karo, hibridinio spaudimo elementą“. O, pasak politologo, šioje situacijoje tikrai matyti hibridinio karo, šantažo elementų, kas primena ir Aliaksandro Lukašenkos veiksmus prie Lietuvos ir kitų šalių sienų, tuo pačiu ir nusikalstamos gaujos visada yra šalia.
G. Karalius primena, kad P. Sanchezo vadovaujama Ispanija pastaruoju metu atkūrinėja santykius su kaimyniniu Alžyru – Maroko priešu, o šis, kaip matyti, migrantus naudoja kaip spaudimą, tikėdamasis, pasak politologo, tam tikrų nuolaidų ir politinės paramos.
Susidariusią situaciją, pasak G. Karaliaus, lemia ir esama Ispanijos migracinė politika ir tuo pačiu Europos Sąjungos migracijos situacija, kur trūksta vieningos politikos.
„Marokas yra priklausomas nuo Europos Sąjungos. Jai reikia parodyti tam tikrą spaudimą Marokui“, – apie Europos Sąjungos vaidmenį kalba pašnekovas.
Daugiau – pokalbio įraše.
