Diskusija dėl karinio poligono statybos Kapčiamiestyje tapo dar vienu informacinės kovos išbandymu. Kovojame tarpusavyje ir tai daugiau nei konkurencija, bet dar ir ne karas. O tarp Lietuvos ir Rusijos šiuo metu jau vyksta informacinis karas, o ne kova, ir Kremlius nori plėsti pilietinius konfliktus Lietuvoje. Visi Lietuvoje žino apie grėsmę Suvalkų koridoriui, vadinasi, ir Kapčiamiesčiui.
Lietuvos kariuomenė turi užduotį pasirengti galimam kariniam susidūrimui šioje teritorijoje. Tačiau problema yra ta, kad poligono statybą planuoja Vyriausybė, kurios pasitikėjimo reitingas yra itin mažas ne tik tarp laisvos kultūros gynėjų, bet ir tarp nacionalpatriotų. Kai žlugo pasitikėjimas valdančiąja koalicija ir jos vyriausybėmis, kai buvo kovojama dėl Kultūros ministerijos ir žiniasklaidos laisvės, griuvo parama Vyriausybei ir tarp nacionalpatriotų, ir tarp tų, kurie mielai paremtų Lukašenkos kelią.
Griuvo, nes per mažai buvo ir yra ryžtingi kovojant prieš liberalias idėjas. Kapčiamiesčio poligono diskusija yra tiesiogiai paveikta bendro nepasitikėjimo Lietuvos Seimu ir Vyriausybe, tačiau dėl poligono kritikos solidarizuojasi visiškai skirtingos politinės jėgos, su priešingais politiniais tikslais. Ir tai neabejotinai Kremliui naudinga. O kur dar informacinio karo botai, informacinės atakos ir politiniai provokatoriai? O dar yra žmonių, kurie tiesiog nenori būti apgauti. Ir jiems patarčiau, atmindamas šios koalicijos finansinius skandalus: būkite dėmesingi!
Laisva visuomenė pasižymi prieštaringais bruožais, tarp kurių yra pasitikėjimas ir konkurencija, solidarumas ir kova. Pasitikėjimas reiškia, kad mums nereikia išorinių prižiūrėtojų, mes patys galime susitarti. Pavyzdžiui, Seimo dauguma nepasitiki LRT ir nori sukurti prižiūrėtojų prižiūrėjimą, kai vieną prižiūrinčią tarybą prižiūri antra, o tą trečia. Tai neatitinka nei valdžių pasidalijimo ir konkurencijos principo, nei sukuria pasitikėjimą ar solidarumą. Tai yra pavergtos visuomenės bruožas, kelias atgal į sovietmetį. Nepasitikėjimas žiniasklaida ir laisva visuomene sukūrė buldozerinio valdymo ir priešininkų šalinimo precedentą, ir šios buldozerinės politikos atvejį matome ir Kapčiamiestyje.
Galbūt kariškiai yra teisūs ir ten geriausia jam vieta, ir jis yra būtinas. Tačiau velnias ir čia slepiasi detalėse, botų atakose ir provokacijose. Kapčiamiesčio poligono ir LRT diskusija turėtų būti savimi pasitikinčių ir mokančių solidarizuotis piliečių reikalas, arba reikalinga Vyriausybė, kuria būtų galima pakankamai pasitikėti.
Pastebėsiu, kad tai jau tampa valstybės liga, valdymo stiliumi. Ji nebemato alternatyvų ir važiuoja kaip įniršęs ant pasaulio buldozerininkas. Priešingai, pasitikėjimas visuomenėje yra didinamas mažinant prižiūrinčių ir kontroliuojančių organizacijų skaičių, didinant kūrybines laisves ir patrauklias alternatyvas. Reikia atminti socialinį dėsnį: plečiantis priežiūros sistemai ji vis daugiau įtraukia į save menkos kompetencijos asmenų, o prižiūrėtojų sprendimai būna neefektyvūs ar net klaidingi. Pasitikėjimas ugdomas ne vieną dešimtmetį, o prižiūrėtojų prižiūrėtojai atsiranda per metus ir griauna trapius pasitikėjimo santykius ir alternatyvų kūrimą. Apie pasitikėjimo svarbą daug buvo kalbėta griuvus Sovietų Sąjungai. Tarp pirmų Lietuvoje ta tema aktyviai šnekėjusių buvo Vytautas Kavolis, Leonidas Donskis, Egidijus Aleksandravičius. Pasitikėjimas laisvoje visuomenėje remiasi patrauklių alternatyvų pasiūla.
Bet rinkos konkurencija yra kas kita nei pasitikėjimas. Tačiau atskirkime sveiką konkurenciją nuo korupcinės, patologinės, kai sakoma, esą nėra jokių alternatyvų. Pažvelkime į krepšinį. Šiais metais žaidi viename klube, kitais metais gal jau žaisi priešininkų komandoje, todėl svarbu kovoti stipriai, bet sąžiningai ir tada žaidėjui atsivers kiti klubai, alternatyvos. Rinka ilgai mokosi sąžiningos konkurencijos, o purvina korupcija ir planai be alternatyvų griauna švarią konkurenciją. LRT užvaldymo istorija ir Kapčiamiesčio atvejis turi panašumą: prižiūrėtojai jau žino, kas turi būti, jau nebėra jokių alternatyvų. Aš nenoriu pasakyti, kad LRT nereikia reformų, bet gal visiškai priešingų, nei siūloma, ir nesakau, kad neturi būti minėto poligono. Galbūt kariškiai yra teisūs ir ten geriausia jam vieta, ir jis yra būtinas. Tačiau velnias ir čia slepiasi detalėse, botų atakose ir provokacijose. Kapčiamiesčio poligono ir LRT diskusija turėtų būti savimi pasitikinčių ir mokančių solidarizuotis piliečių reikalas, arba reikalinga Vyriausybė, kuria būtų galima pakankamai pasitikėti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
