Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad vasaros pabaigoje Lietuvą turėtų pasiekti dronai, skirti naikinti kitus bepiločius orlaivius.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše:
„Mano žiniomis, „Merops`ai“, kuriuos turėtumėme gauti testavimui, turėtų atkeliauti vasaros antroje pusėje“, – sako R. Vaikšnoras.
Vis dėlto, pasak kariuomenės vado, dronų, kaip ir kitų gynybai būtinų pajėgumų, pristatymo terminai priklausys nuo įsigijimo procedūrų, kurios dažniausiai užsitęsia dėl biurokratinių kliūčių.
„Ne aš įsigijimus darau. Įsigijimus daro mūsų Ginkluotės ir resursų agentūra. <...> Aš norėjau [dronus – LRT.lt] ir vakar turėti, tačiau ne viską gaunu, ko norėčiau tuo metu“, – teigia R. Vaikšnoras.
„Krašto apsaugos ministras imasi daug priemonių ir žingsnių, kad spręstų [problemą – LRT.lt] ir pasidarytų vadinamąjį „fast track'ą“. Bet yra daug organizacijų, kurios labai biurokratiškai žiūri į Europos Sąjungos direktyvas, žinot, skaidrinimai ir taip toliau, o kai ateina momentas, sako: „Vade, kodėl nenumušinėji?“ Ir aš sakau: „Duokit su kuo.“ Tada sako: „Tik po trijų mėnesių ar po pusės metų įsigysim.“ Tad reikia praeiti tam tikrą biurokratinę mėsmalę“, – aiškina jis.
Generolo teigimu, taip pat siekiama perimti ukrainietiškų dronų technologijas.
„Yra ir kitas variantas – ukrainietiški [dronai – LRT.lt]. Žinau, kad vyksta procesai, siekiant gauti iš jų technologijas. <...> Tai jeigu kažkas galvoja, kad mes tupime kaip antys ir nieko nedarom, tai netiesa. Tik galbūt efekto, kurio norime šiandien, dar negalime pasiekti“, – pabrėžia R. Vaikšnoras.
Jis akcentuoja, kad gynybos pajėgumų įsigijimo mechanizmai nėra pritaikyti karo ar krizių laikotarpiui.
„Mes, kaip kariuomenė, pateikiame visus savo reikalavimus ir poreikį, <...> kiek įsigyti priemonių, tačiau, deja, dažnai tarkuoja mane, kaip kariuomenės vadą, kad aš kažko nepadariau, bet turbūt reikia pasižiūrėti į veidrodį, kodėl mūsų pirkimo ir įsigijimo procedūros kol kas dar nėra nei krizės, nei karo metui pritaikytos“, – pažymi generolas.
Pasak jo, tam, kad įsigijimo procesai būtų greitesni ir sklandesni, reikalingos tiek politikų, tiek atsakingų institucijų pastangos.
„Mums reikia permąstyti, ar dabar taikos metu pas mus nėra grėsmių, nors visi sako, kad yra grėsmių, tai tada atitinkamai ir orientuokimės. Jeigu mes norime kariauti arba apsiginti šį vakarą nuo bet kokio drono, tai turbūt turėtų būti ir visų kontroliuojančių įstaigų organizacijų sprendimai“, – sako R. Vaikšnoras.
JAV sprendimo dėl karių pamainos atvykimo į Lietuvą tikimasi birželį
Kariuomenės vadas teigia, kad kol kas nėra tiksliai žinoma, kada po įvykusios rotacijos į Lietuvą atvyks nauja JAV karių pamaina.
„[Su amerikiečiais – LRT.lt] bendraujama nuo pat tos dienos, kai buvo atėję pirmieji signalai, kad gali strigti rotacija. Problema ta, kad, kaip ir pas mus, Lietuvos kariuomenėje arba Lietuvos valstybėje, kariškiai gali norėti vieno, bet yra politiniai reikalai ir JAV viską sprendžia Baltieji rūmai. <...> Tai neturiu žinių [kada gali atvykti nauja karių pamaina – LRT.lt]“, – kalba generolas.
Vis dėlto jis sako gavęs pažadą, kad artimiausiu metu paaiškės, kada į Lietuvą atvyks amerikiečių kariai. Anot R. Vaikšnoro, šiuo klausimu JAV siunčia gana pozityvius signalus, nes Lietuva vertinama kaip patikima partnerė, atsižvelgiant į jos indėlį į savo pačios gynybą, sudarytas gyvenimo ir treniruočių sąlygas amerikiečių kariams, taip pat paramą JAV Afganistano kare ir Hormuzo sąsiaurio klausimu.
„Tai tokiais optimistiniais pamąstymais birželio viduryje galimai turėtų paaiškėti. Šiandien dalis amerikiečių ir jų technikos dar yra, ne visi išvyko, o dalis naujos rotacijos jau yra atvykę. <...> Tai mes amerikiečių turime. Tegul mūsų gyventojai nesigąsdina, kad mes visiškai viską jau išlydėjom ir pamojavom. Atstovavimas yra ir toliau vyksta procesai“, – sako kariuomenės vadas.
Jo teigimu, išliekant neaiškumui dėl amerikiečių planų, dėl Lietuvai reikalingos karinės pagalbos diskutuojama ir su kaimynais.
„Dvišaliu pagrindu bet kuriuo atveju vyksta diskusijos apie gebėjimus, kuriais galime užkamšyti pajėgumų skyles. Man, kaip kariuomenės vadui, dabar labiausiai rūpi ilgojo nuotolio oro gynyba, kranto gynyba, elektroninės kovos priemonės. <...> Tai šioje vietoje mums svarbiau „high tech'as“ – tam tikro aukštesnio pajėgumo reikalaujančios sistemos, kurių mes kol kas neturime ir gal dar kurį laiką neturėsime“, – pažymi R. Vaikšnoras.
Parengė Vaida Račkauskaitė
