Auksinis ruduo – vienas iš gražiausių sezonų metuose. Spalį medžiai pasidabina pačiomis įvairiausiomis spalvomis, kurios praskaidrina mūsų kasdienybę. Nors kabantys ant medžių spalvoti lapai patinka kone visiems, kai šis grožis nusileidžia ant žemės, tuojau pat skubame jį pašalinti. Kodėl?
Juk daugeliu atvejų tie nukritę lapai mums net netrukdo, ne visi jie nusileidžia ant takų ar naudojamų erdvių. Tuo tarpu gamtai nukritę medžių lapai yra nepakeičiamas ekosistemos elementas, jį pašalinę mes skurdiname savo aplinką. Pabandykime apžvelgti medžių lapų naudą savo aplinkai.
Nukritę lapai veikia kaip šilta dirvožemio antklodė. Po ja slepiasi aibė skirtingų gyvybės formų: vabzdžiai, vorai, šimtakojai, kirmėlės ir kiti smulkūs gyviai, kurie vėliau taps svarbiu maistu paukščiams, ežiams ir kitiems jūsų aplinkoje gyvenantiems gyvūnams. Tvarkingai nušluotas kiemas jiems tampa dykuma. Palikite bent kampelį su lapų krūva – tai gali išgelbėti gyvybę ne vienam mažam padarėliui. Ypač svarbu, kad tokių kampelių būtų ir miestuose, kur kiekvienas žiemos prieglobstis gyvūnams tampa aukso vertės.
Lapų sluoksnis taip pat saugo žemę nuo šalčio ir išsausėjimo, o kiekvienas nukritęs lapas – tai maisto šaltinis milijonams mikroorganizmų. Grybai, bakterijos, šliužai ir vabzdžiai skaido lapus, paversdami juos vertingomis maistinėmis medžiagomis, kurias pavasarį pasisavins augalai. Tai natūralus ir visiškai nemokamas dirvožemio trąšų fabrikas. Jeigu viską sugrėbiame ir išvežame – nutrūksta šis natūralus maisto cirkuliacijos ciklas. Dirvožemis pamažu nuskursta, tampa kietesnis, mažiau laidus drėgmei, o tada reikia vis daugiau pirktinių trąšų.
Kiemo „siurbliavimas“ ne tik užima daug jūsų laiko, bet ir kenksmingas gamtai.
Jei lapų sluoksnis jums atrodo per storas – galite juos šiek tiek paskleisti arba mulčiuoti žoliapjove. Tokiu būdu jie greičiau suirs ir pavasarį pavirs puikia organine trąša vejai ar gėlynams. Ąžuolo lapai suyra lėčiau, bet ir jie vertingi – tereikia juos sumaišyti su kitais lapais ar kompostuoti.
Nieko blogo norėti tvarkos – svarbiausia neperlenkti lazdos. Galite surinkti lapus nuo takelių ar vejos, bet palikite bent dalį po medžiais, gyvatvorėmis ar krūmais. Tokie „laukiniai“ kampeliai padarys jūsų kiemą draugiškesnį gamtai, o pavasarį – ir gyvybingesnį.
Aš savo kieme turiu skirtingas zonas – vienose žolę pjaunu retai ir medžių lapų negrėbiu, o kitas, kurios dažniau naudojamos, prižiūriu kiek atkakliau. Siūlau ir jums į savo kiemą pažvelgti ne tik per sterilios estetikos madą, bet ir per kūrybiškos santarvės su gamta prizmę. Kiemo „siurbliavimas“ ne tik užima daug jūsų laiko, bet ir kenksmingas gamtai. Žinau, kad paklausite: o tai ką kaimynai pasakys?! Nieko, pripras, o jei dar su jais pasidalinsite savo tvariu požiūriu, neabejoju, jog kitais metais dalis jūsų kaimynų paseks tuo pačiu keliu. Mylėti gamtą reikia pradedant nuo savo kiemo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
