Mažakraujystė (anemija) atsiranda tuomet, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Ji siejama su įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip inkstų nepakankamumas, autoimuninės ligos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar vilkligė) bei uždegiminės žarnyno ligos, kaip Krono liga. Pastaruoju metu mokslininkai ėmė tirti, ar anemija gali būti susijusi ir su demencijos išsivystymu, rašoma portale „Medical News Today.“
Tyrime, paskelbtame „JAMA Network Open“, išanalizavus daugiau nei 2 200 suaugusiųjų duomenis, nustatyta, kad anemija sergantys žmonės turėjo daugiau Alzheimerio ligai būdingų biologinių požymių. Ilgalaikėje perspektyvoje pastebėta, kad anemija siejama su didesne demencijos rizika.
Sudėtingas ryšys tarp anemijos ir demencijos
Tyrimas buvo atliktas remiantis Švedijos nacionalinio senėjimo ir priežiūros tyrimo dalyvių duomenimis. Visi dalyviai buvo ne jaunesni kaip 60 metų ir tyrimo pradžioje nesirgo demencija. Iš viso analizuoti 2 282 žmonių duomenys.
Mokslininkai vertino įvairius su Alzheimerio liga susijusius kraujo požymius. Ar dalyviai serga anemija, buvo nustatoma remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kriterijais – vertinant hemoglobino kiekį kraujyje. Hemoglobinas yra baltymas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, atsakingas už deguonies pernešimą organizme.
8,7 proc. dalyvių nustatyti anemija tyrimo pradžioje. Šie asmenys dažniau buvo vyrai, turėjo daugiau lėtinių ligų.
Dalyviai buvo stebimi net 16 metų (vidutiniškai 9,3 metų), ir per šį laikotarpį demencija išsivystė 15,9 proc. jų.
Didesnė rizika susirgti demencija
Nustatyta, kad anemija buvo susijusi su didesne demencijos rizika. Anemija sergantys dalyviai turėjo net 66 proc. didesnę tikimybę susirgti demencija nei tie, kurių hemoglobino lygis buvo normalus.
Šis ryšys išliko net ir atmetus tuos dalyvius, kuriems ankstyvuoju laikotarpiu buvo nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai ar demencija. Vis dėlto įdomu, kad anemija nebuvo susijusi su didesne demencijos rizika tarp žmonių, turinčių APOE ε4 geną, kuris pats savaime didina Alzheimerio ligos riziką.
Tyrimo ribotumai
Nors tyrimas suteikia vertingų įžvalgų, jis turi ir tam tikrų apribojimų. Galimos diagnostikos klaidos ar netikslumai dėl pačių dalyvių pateiktos informacijos. Daugumos dalyvių anemija buvo lengvo pobūdžio, todėl nebuvo galima išsamiai įvertinti sunkesnių atvejų.
Be to, daliai dalyvių trūko duomenų – jie buvo vyresni ir turėjo daugiau gretutinių ligų, todėl jų neįtraukimas galėjo sumažinti tikrąjį ryšio stiprumą.
Galiausiai būtina pabrėžti, kad šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio – jis rodo tik sąsają.
Ar anemijos gydymas galėtų padėti išvengti demencijos?
Tyrimo autoriai teigia, kad anemija gali būti svarbus ir potencialiai keičiamas demencijos rizikos veiksnys. Kadangi ją gana lengva nustatyti atliekant kraujo tyrimus ir dažnai galima gydyti, ji gali tapti svarbia prevencijos strategijų dalimi.
Vis dėlto kol kas nėra įrodymų, kad anemijos gydymas tiesiogiai apsaugo nuo demencijos – tai lieka ateities tyrimų klausimas.
Kodėl vien anemija dar nereiškia demencijos?
Svarbu suprasti, kad anemija nėra Alzheimerio ligos ar demencijos diagnostinis požymis. Tačiau jos nereikėtų ignoruoti, ypač vyresniame amžiuje ar esant atminties sutrikimams. Ji gali būti svarbus signalas, padedantis gydytojams įvertinti bendrą paciento kognityvinę būklę ir nuspręsti dėl tolimesnio stebėjimo ar išsamesnių tyrimų.
