Vokiečiai yra įpratę būti giriami už vokišką kokybę – automobilių, buitinės technikos, alaus ar futbolo, dar už tvarką, punktualumą ir kitus gajus stereotipus. Tačiau tikrai nėra pratę prie medalių už karinius nuopelnus. O būtent tokių Vokietijai pastaruoju metu pelnytai vis užkabina Lietuva.
Prieš kelias savaites Vilniuje įvykusi Vokietijos brigados inauguracija, kurioje dalyvavo ir pats naujasis kancleris Friedrichas Merzas, Vokietijos žiniasklaidoje sulaukė nuostabos kupino atgarsio. Kaip šiltai nepaisydamas prakiurusio dangaus Vokietijos valdžią ir karius pasitiko Vilnius! Ne tik politikos elitas, bet ir eiliniai piliečiai.
Papildomas pagyrimo raštas buvo išrašytas praėjusį penktadienį, kai buvo pristatyta Vokietijos ambasados inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Vokietija lietuvių akimis“, kurią balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Išvada – 79 proc. Lietuvos gyventojų Vokietiją vertina palankiai, jos karinę brigadą mūsų šalyje – 72 proc. Ypač svarbiu Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo pagrindu tapo blogėjanti saugumo situacija Europoje. Gynyba ir saugumas šiandien jau ne mažiau svarbūs nei ekonomika ar prekyba. Daugiausia, beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad didžiausias dvišalio bendradarbiavimo privalumas – mūsų regione užtikrinamas didesnis saugumas.
Taigi ne iš piršto laužti buvo per Friedricho Merzo vizitą Vokietijos delegacijai širdį glostę užrašai viešajame Vilniaus transporte „Lietuva myli Vokietiją“.
Vokietijos kariai jau net kiek sutrikę priima lietuvių sveikinimus, šypsenas ir norą nusifotografuoti su jais prie kokio nors „Leopardo“. Su džiaugsmu sutinkamo Vokietijos kario įvaizdis yra neįprastas arba dėl gerai suprantamų istorinių priežasčių ištrintas iš vokiškos savimonės. Vokietijoje, kuri ilgus metus gyveno itin pacifistinėmis nuotaikomis, uniformuotas karys ar karė dažniau būdavo varstomi skeptiškų ar net piktų žvilgsnių. Nors vertybinis lūžis vyksta, tačiau iki karių nešiojimo ant rankų iš dėkingumo dar tikrai toli.
Tačiau galbūt Lietuva gali netgi išlošti iš Lietuvoje ir Vokietijoje vyraujančių nuotaikų skirtumo. Nuo pat brigados kūrimo pradžios yra nuogąstaujama, kad Vokietijai sunkiai sekasi vilioti savo karius į brigadą Lietuvoje. Ar pavyks pritraukti apie 5 tūkst. karių ir personalo. Norint įgyvendinti istorinį sprendimą dislokuoti nuolatinius dalinius kitoje šalyje nepakanka siųsti karių į trumpalaikes misijas. Šįkart reikalaujama iš karių persikelti ilgesniam laikui gyventi į Lietuvą, pageidautina ir su šeimomis. Pirmieji keli šimtai jau atvyko, kuriasi, stebisi jau minėtu šiltu priėmimu. Tikėkimės, kad jie taps geriausiais šaukliais Bundesvere ir paskleis žinią, kaip gera tarnauti savo ir kitų saugumui Lietuvoje. Svečioje šalyje, kur esi mylimas ir laukiamas.
Tikėkimės, kad ne tuščiais žodžiais liks ir Vilniuje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso spontaniška reakcija Katedros aikštėje. Tuomet jis į Vilniaus viešajame transporte išreikštus jausmus atsakė taip: „Ir Vokietija myli Lietuvą.“ O ką tikrai myli, tą juk ir saugai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
