Donaldo Trumpo antrosios kadencijos šimtadienio svarbiausias bruožas – sukeltas nestabilumas visame pasaulyje. JAV prezidentas ir jo komanda ne tik nesugebėjo išspręsti sunkios Palestinos problemos, sustabdyti Rusijos ir Ukrainos karo, bet ir sukėlė muitų chaosą pasaulyje ir pradėjo ekonominį karą su Kinija.
Lygiai taip pat jis ir jo komanda didina chaosą JAV, uždarinėdamas įvairiausias valstybines demokratines institucijas ir mažindamas reguliavimą švietimo, sveikatos, žmogaus teisių srityse.
Galima būtų tai pavadinti libertarine-oligarchine revoliucija, dėl kurios didinama JAV korporacijų galia ir iniciatyvos laisvoje rinkoje, tačiau tai ne visai tiesa, kadangi griežtos sankcijos ir reguliavimas užsienio šalims žlugdo ne tik su importu susijusius verslus, bet ir tarptautinį darbo pasidalijimą ir, svarbiausia, pasitikėjimą JAV doleriu. O tai jau yra smūgis visai pasaulio ekonomikai ir didžiosioms JAV korporacijoms.
Dereguliacija ir chaoso kūrimas gali kurį laiką tarnauti vadinamajai akceleracijai – ekonominio ir technologinio greitėjimo idėjai. Kadangi globalus pasaulis ir jo centras JAV siekia greitos raidos, akceleracijos, susiduriama su visa aibe pasenusių „gamybinių santykių“ – įvairių administracinių apribojimų, kurių neįmanoma lengvai išnarplioti, o tik nukirsti kardu visus be skrupulų. Ir D. Trumpo administracija tai daro, kartais nemąstydama, kad nukerta ir tuos ryšius, kurie užtikrina ekonominę ir technologinę JAV pažangą.
Pavyzdžiui, pradėjus muitų karą su Kinija nebuvo pagalvota apie JAV technologijų priklausomybę nuo Kinijoje išgaunamų ir gaminamų retųjų metalų. Todėl vietoje sparčios raidos gali būti susidurta su atžanga, lėtėjimu. Lygiai tas pats, kai kalbame apie įvairias robotizacijos, skaitmenines ir kitas technologijas, kur dažniausiai kartu dirba įvairių pasaulio šalių specialistai, neretai nuotoliniu būdu, per įmones tarpininkes.
Prasidėjus ekonomikos suirutei, Europos Sąjungos (ES) ar Kinijos bendrovės ir kiti ne JAV technologijų centrai yra linkę perimti šį žmogiškąjį kapitalą. Simptomiškas buvo atvejis, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pavadino Kiniją valstiečių kraštu, tuo parodydamas, kad neturi supratimo, kad kalba apie šalį, kur robotizacijos indeksas žymiai viršija JAV.
Nesibaigiantis karas Ukrainoje ir abejotini, net grėsmingi JAV pasiūlymai dėl Krymo de jure pripažinimo Rusijai taip pat destabilizuoja taiką ir saugumą visame pasaulyje, nes tai reikš, kad teritorijų užgrobimas tampa nauja teisine praktika pasaulyje. Silpnesni turi pasiduoti stipresniųjų prievartai. Tokie veiksmai tik paskatins įvairių regioninių karų plėtrą ir naujų karinių aljansų gimimą, sparčią karinės pramonės plėtrą ES ir konkurenciją su JAV karo pramone.
Sudėjus abu – ekonominio nestabilumo ir karo – veiksnius, jau atsiduriame ties pasaulio naujos tvarkos kūrimo užduoties riba. O jos dar niekas nežino, nors daugelis apie tai fantazuoja, dėl jos nesusitarta, ir nėra garantijos, kad naujajame pasaulyje JAV išliks lydere.
Nesibaigiantis karas Ukrainoje ir abejotini, net grėsmingi JAV pasiūlymai dėl Krymo de jure pripažinimo Rusijai taip pat destabilizuoja taiką ir saugumą visame pasaulyje, nes tai reikš, kad teritorijų užgrobimas tampa nauja teisine praktika pasaulyje.
Pirmiausia gali susilpnėti dolerio reikšmė visame pasaulyje, nes Kinija, o ir ją sekanti Rusija, Iranas bei kitos BRICS šalys yra linkusios sukurti alternatyvią tarptautinių pervedimų ir valiutų sistemą, kur dominuos Kinijos juanis. Ilgą laiką ES taip pat nebus nuošaly ir ims ginti euro zoną nuo chaotiškos JAV valiutos. Veikiausiai atsiras ir kitokių finansinių sistemų, kurios visos kartu smogs visoms šalims, bet pirmiausia – JAV.
Visa tai yra drąsios ir kiek beatodairiškos akceleracijos kaina. Šitas pasaulio tvarkos pakeitimas arba visų santykių rekonfigūravimas yra būtina ryžtingo greitėjimo, naujos technologinės revoliucijos sąlyga, revoliucijos, kuri gali žlugti ir neprasidėjusi, panašiai kaip Elono Musko „Tesla“: kompanijos finansiniai nuostoliai nebūtinai yra būsimo pakilimo ženklai. Veikiau tai yra tik nuostoliai ir net galimo žlugimo ženklai.
Problema ta, kad minėta technologinė akceleracija arba revoliucija gimė keleto JAV turčių, oligarchų ir keistuolių filosofų galvose, o ne yra daugelio mokslinių tyrimų, skaičiavimų ir atsargių žingsnių rezultatas.
Visa tai gal ir būtų galima suvaldyti, grąžinti buvusias tvarkas, jei šalys, kurios priėmė naujo chaoso pasiūlymą ar net paskatino jį. Pirmiau nei D. Trumpas pasaulį ėmė griauti Putinas, tik Rusijos galia ne tokia didelė, kad sugebėtų išjudinti visą pasaulį, ir Kremlius įstrigo Ukrainos Donbase. Tačiau D. Trumpui keliant dar didesnį chaosą, Rusijai atsirado puiki proga plėsti savo agresyvią ekspansiją bet kokia kryptimi, įskaitant ir Baltijos šalis.
Pirmiau nei D. Trumpas pasaulį ėmė griauti Putinas, tik Rusijos galia ne tokia didelė, kad sugebėtų išjudinti visą pasaulį, ir Kremlius įstrigo Ukrainos Donbase.
Pasaulio nestabilumu aktyviai bando pasinaudoti Kinija, sparčiai kurianti savo ekonominių vasalų imperiją. Be to, JAV savo grasinimais Kanadai ir Danijai (Grenlandijai) pakeitė šių piliečių ekonomines ir politines nuostatas ir dabar kanadiečiai vykdo demokratinį informacinį karą su JAV MAGA, o Danija tapo nerimo dėl JAV politikos su ES centru.
O senosios pasaulio bėdos niekur nedingo: pasaulinis atšilimas, kuris pasireiškia ne tik aukšta vasaros temperatūra, bet ir labai dideliais temperatūros kontrastais, ir toliau mažins natūralų derlių pasaulyje, bet skatins pereiti prie industrinės technologinės maisto pramonės, tai yra prie įvairiausių maisto papildų ir pakaitalų.
To pakaks išsivysčiusioms šalims, tačiau ši politika grės badu didžiajai pasaulio daliai, o tai labai padidins šalių ekonominę atskirtį. Tai reiškia, kad milijonai nepritekliaus ar skurdo ir bado gyventojų veršis į „laimingas“ Vakarų šalis, o tai paskatins ultradešiniųjų politiką, užsidarymą ir dar didesnę pasaulio gyventojų segregaciją. Todėl tikėtina, kad ne tik užsidarys valstybių sienos, bet ir gims nauji miestai-valstybės, kurių sienas ir gerovę saugos kariniai daliniai (apie tai kalba E. Muskas, P. Thielis, C. Yarvinas ir kt.).
Tokiu uždaru miestu veikiausiai taps Maskva, kuriai reikės gintis nuo barbariškos Rusijos. Savo ruožtu tai reikš karą provincijose ir demokratinio pasaulio laipsnišką žlugimą. Skamba kaip iš kokio distopinio filmo.
Visa tai dar nevėlu suvaldyti. Ir nebūtina atsisakyti akceleracijos politikos, tiesiog nereikia vykdyti nepamatuotų sprendimų vien tik iš geros idėjos. Tačiau protingam greitėjimui reikia, kad JAV valdytų kitas, labiau prognozuojamas ir mažiau meluojantis prezidentas ir jo komanda. Tačiau kol kas to pakeisti neįmanoma. Todėl nestabilumo akceleracija augs.
