Pacituosiu Trumpo įsakymo dėl „abipusių tarifų“ pradžią: „Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją ir įstatymus, bei man, prezidentui, suteiktus įgaliojimus, įskaitant Tarptautinį nepaprastųjų ekonominių galių įstatymą [...], Nacionalinių ekstremalių situacijų įstatymą [...], nusprendžiau...“
Pati įsakymo formuluotė yra autoritarinė, nors ir paremta istoriniais precedentais ir tų laikų įstatymais. Trumpo vykdomojo įsakymo (Executive Order) forma nurodo į išimties teisę, kurią demokratinės konstitucijos siekia apriboti remiantis valdžių pasidalijimo principu, galių balansu ir demokratinėmis procedūromis. Siekiant išvengti visų šių apribojimų ir balansų yra skelbiama nepaprastoji padėtis ir remiantis kokiu tai precedentu formuluojamas sprendimas. Iš principo taip Trumpas galėtų pratęsti savo valdymo kadenciją, apie ką jo aplinka vis dažniau kalba.
Trumpas elgiasi kaip absoliutus monarchas imperatorius. Jis nori tiesiogiai valdyti visas JAV valstybės institucijas ir nori daugiau žemių, daugiau turtų, didesnės šlovės ir todėl šantažuoja visą pasaulį keisti prekybos sutartis ar tiesiog nori užimti naujas teritorijas ar gamybas. Jis tikisi, kad atsiras vasalai, kurie jam prisieks, ir mano, kad nugalės tų šalių demokratiją, kurios priešinsis, ir pirmiausiai ES. Kalbu apie monarchiją, nes būtent šį terminą ir atitinkamą politinę leksiką pasirenka jo patarėjai, išpažįstantys Neoreakcinės apšvietos arba Tamsiosios apšvietos idėjas. Kalbu ne apie dekoratyvinę konstitucinę monarchiją, kurią matome Britanijoje, Danijoje, Norvegijoje, bet apie absoliučią monarchiją, kurią rasime Trumpo mėgstamoje Saudo Arabijoje. Būtent šiuo pavyzdžiu ir yra linkęs sekti JAV prezidentas, o ne Rusijos ir Kinijos valdymo būdais, nors Putinas ir Xi Jinpingas turi absoliučią valdžią, bet šiltas dialogas su jais kol kas neįmanomas.
Aristotelis atskyrė monarchiją, kaip gerą valdymo būdą, nuo tironijos, kaip žalingo. Šiuos du būdus dažnas monarchizmo kritikas supainioja. Pozityvi monarchija remiasi išsilavinimu, dinastijos tradicija, monarchinių santykių su kitais didikais ir oligarchais etika, o tironiją sukuria išsišokę vienkartiniai pulkininkai ir generolai. Priminsiu, kad Putinas baigė savo tarnybą KGB papulkininkio laipsniu, kuris buvo suteiktas tik jam paliekant tarnybą, o iki tol jis buvo majoras. Jam ir saugumo struktūroje trūko išsilavinimo, jis nepriklauso jokiai dinastijai ir remiasi vien durtuvais. Jis yra klasikinis tironas, norintis virsti imperatoriumi. O Trumpas priklauso senam iš Škotijos kilusiam didikų klanui, turi gerą išsilavinimą, jo šeima yra atvira visuomenei, o ne paslėpta kaip Putino.
Teigiama monarchijos idėja plačiau buvo išskleista dar Dantės Aligjieri traktate, kuris taip ir vadinasi „Monarchija“. Mes daugiau žinome apie Dantę kaip apie didį Viduramžių poetą, „Dieviškosios komedijos“ autorių. Tačiau jis buvo politiškai aktyvus ir palaikė kovojančius už imperatoriaus valdžios viršenybę Italijoje ir Vokietijoje, už gibelinus. O jiems oponavo popiežiaus valdžios gynėjai – gvelfai. Vienas iš Trumpo aplinkos žmonių Curtis Yarvinas yra paskelbęs platų samprotavimą apie Dantės traktato naudingumą ir pritaikomumą šiandien JAV, apie Naujuosius Vidurinius amžius JAV. Pasak Dantės ir Yarvino, monarchas imperatorius gali valdyti daugelį kunigaikštysčių, hercogysčių, tai yra didžiųjų savivaldžių korporacijų ar net miestų.
Šiandien beprasmiška Jungtinėse Valstijose kalbėti apie monarchistų ir popiežiaus sekėjų konfliktą. Jį pakeitė monarchistų ir demokratų kova. Nors JAV laimėjo Respublikonų partija, kai kurie iš jų yra monarchistai, išimtinės autoritarinės valdžios šalininkai, imperijos vizionieriai. Yarvinas ir jo draugai nemeluoja: Trumpas siekia pakeisti ir vidinę JAV demokratiją, ir visą pasaulio tarptautinių santykių architektūrą. Tam tarnauja tarifai, skirti visam pasauliui: dabar atskiros šalys gali prisiekti savo ištikimybę naujajam valdovui ir jiems bus taikomos mažesnės prievolės ar net gaus privilegijų. Pasak Dantės, monarchas yra Dievo palaimintas valdyti Žemę, o Trumpas gavo Viešpaties ženklą, kuris nusuko jo galvą nuo kulkos ir pakvietė pasaulinei misijai. Panašiai kadaise yra galvojęs ir imperatorius Napoleonas. Europos ir pasaulio laukia tamsūs laikai: juk Viduramžiai, net ir postmodernūs, yra tamsos amžius. Įdomu, kaip ši naujoji tamsa bus suderinta su dirbtinio proto technologijomis? Yarvinas tai vadina matricos kūrimu. Ketinama sukurti viduramžių matricą ir net ne vieną. Aš labai abejoju, kad tai pavyks, ir kviesiu priešintis šiam projektui visais protingais būdais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
