Vakar „Bolt“ vairuotojas pasidalino smagiu pastebėjimu iš savo kasdienybės. Pasirodo, po atlyginimo išmokėjimo dienos, kelionių paklausa į barą ir iš baro smarkiai išauga. Tas pranešimas telefone apie į sąskaitą įkritusius pinigus, panašu, suveikia stebuklingai.
„Žmonėms neberūpi nei kokteilių kaina, nei jų kiekis, nei apskritai dabarties ar ateities rūpesčiai“, – juokėsi vairuotojas, kalbėdamas apie mūsų finansinio raštingumo ypatybes.
Finansinio raštingumo reikšmę visuomenei suprasti ne visada lengva. Kaip ir tuos žmones, savo gyvenimą paskyrusius šio raštingumo ugdymui. O juk jie daro daug daugiau nei tik skatina žmones taupyti ar atsidėti pinigų senatvei.
Finansinio raštingumo vaisius – keičiamas žmogaus polinkis greitai pasitenkinti. Ekonomikoje jį matuoja bazinis terminas, žinomas kaip laiko pirmenybė, reiškianti, kad žmogus labiau vertina gėrybes šiandien nei ateityje. Ši sąvoka yra esminė aiškinant palūkanų atsiradimą, nes istoriškai palūkanos atsirado kaip atlygis ir motyvacija žmogui susilaikyti nuo vartojimo.
Kuo ši laiko pirmenybė aukštesnė, tuo labiau žmogus ar visuomenė yra linkę suvartoti šiandien ir nesukti sau galvos dėl rytojaus. Nenuostabu, kad visa civilizacijos istorija gali būti matoma kaip laiko pirmenybės kaita. Iš gyvenimo šia diena, kai žmogus tuoj pat suvalgo surinktas uogas, sumedžiotą mamutą, į tokį sąmoningumo lygį, kai imame rūpintis rytdiena.
Visas mūsų progresas, tobulėjimas, kultūra neatsiejami nuo ilgalaikės gyvenimo perspektyvos. Investicijos ir rūpinimasis senatve – natūrali ir būtina jos dalis. Visgi, polinkis suvartoti šiandien yra įrašytas į mūsų prigimtį ir tiesiogiai siejamas su žmogaus mirtingumu. Todėl visais laikais mums yra iššūkis – ugdyti gebėjimą matyti ilgą gyvenimo perspektyvą ir ja rūpintis. Kaip rodo moksliniai tyrimai, būtent gebėjimas atidėti pasitenkinimą lemia visuomenėje didesnį tarpusavio pasitikėjimą, bendruomeniškumą, mažesnį nusikaltimų lygį. O kai laiko pirmenybė aukšta, deja, polinkis žaloti save, pavyzdžiui, vartoti narkotikus, didėja. Taip, net tokia aktuali tema yra šio konteksto dalis.
Polinkį pasitenkinti šiandien ir gyventi vien šia diena didina tokios išorinės aplinkybės, kaip pinigų nuvertėjimas, mokesčiai, aplinkos nestabilumas ir ateities neapibrėžtumas, kuris mūsų laikmečiu yra padidėjęs. Taigi, klausimas, kaip mūsų politikai prisideda prie žmonių gebėjimo matyti ilgalaikę perspektyvą, taupyti ir investuoti, ugdyti ištvermę ir susilaikymą. Neslopstantys siūlymai padidinti mokesčius ilgalaikiam taupymui senatvei arba leisti išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų tarsi moko žmones, ir ypač jaunąją kartą – gyvenkite šia diena.
Tačiau ar žinant platesnę laiko pirmenybės reikšmę mūsų likimams, tokia žinutė teisinga?
Kad finansinio raštingumo ugdytojai netriūstų veltui, svarbu, kad politikų pažadai nevestų visuomenės priešinga kryptimi. Kad žmonės nebūtų gundomi „laisve“ nuo ilgalaikės perspektyvos, atsakomybės už save ir savo ateitį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
