Jei sprendimui pritaria 29 nariai iš trisdešimties, atrodytų, problema negali kilti. Tik ne tuo atveju, jei kalbame apie NATO plėtrą.
Suomija ir Švedija prieš kelias savaites pateikė oficialius prašymus įstoti į Aljansą. Šių šiaurės šalių laukiama išskėstomis rankomis – nėra abejonių, kad abi jos atitinka NATO narėms keliamus politinius kriterijus. Be to, Suomija turi vieną didžiausių Europos kariuomenių, o Švedijos pramonė, žvalgybiniai pajėgumai ir laivynas svariai prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo.
Visgi kol kas procesas nejuda į priekį dėl Turkijos prieštaravimų. Ankara kartoja, kad negali pritarti švedų ir suomių prašymams dėl kelių priežasčių. Švedija esą pernelyg palaiko kurdų judėjimus. Nors Kurdistano darbininkų partija ir Europos Sąjungos, ir Jungtinių Valstijų pripažįstama teroristine organizacija, Švedijoje veikia, anot Turkijos, jos atšakos. Be to, Turkija reikalauja atšaukti ginklų embargą, kuris jai taikomas dėl karo veiksmų Sirijoje.
Tokia laikysena ne juokais suerzino NATO nares. Šios šalies prezidentas Sauli Niinisto davė ilgą interviu, kuriame neslėpė nusivylimo dėl Turkijos vykdomos politikos plėtros atžvilgiu. Anot jo, Turkija iki narystės prašymo pateikimo siuntė aiškų diplomatinį signalą, kad tikrai neblokuos plėtros. Jei Ankara būtų kėlusi problemas iš anksto, Suomija ir Švedija nebūtų taip skubėjusios.
Nepaisant to, kelio atgal nebus ieškoma. Niinisto tikina, kad narystės prašymo Suomija atsiimti tikrai neketina. Be to, suprasdama, kad Turkijos kritika pirmiausiai susijusi su Švedija, Suomija neketina bandyti praverti NATO durų viena – abi šalys žengs koja kojon. Tai – šiaurietiškas solidarumas.
Švedijoje situacija išties specifinė: vyriausybė turi labai trapią daugumą parlamente, kuri didele dalimi priklauso nuo nepartinės kurdų kilmės parlamentarės Amineh Kakabaveh. Būtent jos balsas praėjusią savaitę išsaugojo teisingumo ministro portfelį. Teigiama, kad jos palaikymas buvo sąlygotas lūkesčio, kad vyriausybė išliks principinga Turkijos reikalavimų atžvilgiu. Tad procesas gali būti komplikuotas.
Visgi akivaizdu, kad ir Turkijos priešprieša anaiptol susijusi ne su vien oficialiai deklaruojamais argumentais. Šioje šalyje infliacija siekia stulbinančius 73 proc. Manoma, kad faktiniai skaičiai gali būti ir dar didesni. Be to, kitais metais vyks parlamento ir prezidento rinkimai, tad šalies lyderiui Recepui Tayypui Erdoganui svarbu pademonstruoti ryžtingą Turkijos interesų atstovavimą tarptautinėje arenoje.
Kol kas didžiosios NATO valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos, tiesiogiai į suomių, švedų ir turkų pokalbius nesikiša. Tačiau artėjant NATO viršūnių susitikimui Madride birželio pabaigoje situacija aštrės. Aljansui svarbu pademonstruoti vienybę beprecedenčių grėsmių Europai akivaizdoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
