6 430 eurų už penkerius metus namų ruošos darbų – daug ar mažai? Turbūt šią pinigų sumą reikėtų vertinti Kinijos rinkos kontekste, mat būtent čia gyvenanti namų šeimininkė pavarde Wang iš savo buvusio sutuoktinio pavarde Chen prisiteisė atlyginimą už santuokos metu atliktus buities darbus.
Sumos dydis, nors ir svarbus, šįkart nėra esminis. Svarbiausias žingsnis – jau žengtas oficialiai pripažįstant, kad Kinijoje namų ruošos darbai turi ekonominę vertę. Keista, kad pasaulyje iki šiol yra to nesuprantančių ar atsisakančių suprasti.
Sunku būtų rasti dažniau ir labiau visuotinai pašiepiamą personažą nei „namų šeimininkė“. Stereotipiškai vaizduojama kaip nieko neveikianti, neišsilavinusi, naivi, daug laiko turinti, nekvalifikuota, motiniška, dažnai ir davatkiška, kritinio mąstymo stokojanti persona, kuriai reikia supaprastintų sporto pratimų (namų šeimininkių sportas – dulkių šluostymas nuo vazelių) ir lėkšto turinio (melodramatiškų serialų); asmenybė, kurios gyvenimas apsiriboja valymu ir kepimu, kartais paliežuvaujant su kaimynėmis.
Viešajame diskurse pačios moterys dažnai purtosi šio įvardijimo kaip menkinančio, gėdingo, pabrėždamos, kad nenorėtų būti „tik“ namų šeimininke. Tarsi pasaulis galėtų išsiversti be jų. Čia prieš tęsdama noriu pabrėžti, kad kalbu ne vien apie moteris, bet apskritai apie visus namų ruošos darbus atliekantį žmogų, kuriuo būna ir vyras.
Įdomu, kiek kainuoja pasamdyti namų tvarkytoją, kuris, užuot kartą per savaitę nuvalęs visus paviršius ir išsiurbęs kilimus, dirbtų po dvi ar tris pamainas per dieną – rinktų nuo žemės daiktus, šlavinėtų, lygintų, skalbtų, plautų grindis… septynias dienas per savaitę, be išeiginių. Kaip žinote, namų tvarkytoja valgio negamina, todėl reikia pasvarstyti ir kiek kainuoja virėja, kuri irgi dirbtų be išeiginių – ruoštų bent po porą patiekalų per dieną, pradedant pusryčiais septintą ryto, ir dar į parduotuvę sulakstytų nupirkti visų reikiamų produktų. O valandinė auklė? Ji irgi brangiai atsieina, ypač jei reikia dirbti ne tik dieną, bet ir naktines pamainas. Kai kurios šeimos turi daržus nuravinčius sodininkus. Žinoma, būtina prisiminti ir asmeninę asistentę – gal nustebinsiu, bet jas turi ne tik turtingos garsenybės, bet ir dažna eilinė šeima, tik patys to nežino.
Nesakau, kad už namų ribų dirbantis sutuoktinis turėtų imti mokėti atlyginimą namų ruoša užsiimančiai antrajai pusei. Darbų pasiskirstymas – šeimos reikalas. Bet norisi priminti: kiekvienas darbas kuria ekonominę vertę, namų ruoša – taip pat.
Asmeninė asistentė – žmogus, prisimenantis visų giminaičių gimtadienius ir nuperkantis jiems dovanas, užrašantis atvirukus, pasirūpinantis Kalėdomis ir visomis kitomis kalendorinėmis šventėmis nuo dovanų iki vaišių stalo ir namų dekoro; vežantis vaikus pas gydytojus ir į būrelius, sužiūrintis namų rakandų garantinį laiką, paimantis rūbus iš valyklos. Kaip manote, kiek kainuoja tokios paslaugos? Lengva nuspėti, kur suku, – visus šiuos, paprastai brangiai kainuojančius darbus atlieka vienas asmuo – ta pati namų šeimininkė. Ir atlieka juos dykai arba, galima sakyti, už maistą ir pastogę, o tai iš esmės nieko blogo, jei visi šeimos nariai, įskaitant ir pačią namų šeimininkę, yra patenkinti savo pasirinkimu. Tačiau norisi, kad namų šeimininkės darbas būtų suvoktas kaip kuriantis ne tik šeimos židinį, bet ir ekonominę vertę, dargi – savanoriškas ir laisvas pasirinkimas.
Nesakau, kad už namų ribų dirbantis sutuoktinis turėtų imti mokėti atlyginimą namų ruoša užsiimančiai antrajai pusei. Darbų pasiskirstymas – šeimos reikalas. Bet norisi priminti: kiekvienas darbas kuria ekonominę vertę, namų ruoša – taip pat. Ši mintis nėra nauja, tik iki šiol, rodosi, nepakankamai įsisavinta. 2012 m. „Forbes“ pasirodė straipsnis, kuriame, remiantis pateiktais duomenimis, rašoma, kad JAV, į visų ekonominę išraišką turinčių darbų sąrašą įtraukus namų šeimininkių indėlį, šalies BVP pakiltų net 26 proc. Jaučiuosi nepatogiai pastarąjį sakinį parašiusi tariamąja nuosaka, mat praktiškai šalies BVP ir pakilo – nauda gauta, namų ruošos darbai atlikti, deja, teorija – oficialūs skaičiavimai – to neatspindi. Namų šeimininkės darbas yra darbas. Tai suvokus, galima tikėtis, kad dažnos moters gėdą pakeis pasididžiavimas savo pasirinkimu.
Beje, tarp daugybės klaidingų su feminizmu susijusių stereotipų dažnai girdžiu, kad feministė savaime neva yra moteris, jokiu būdu nenorinti tapatintis su buvimu namų šeimininke ar namie ilgai dėl vaikų pasiliekančia mama. Netiesa. Feminizmas nesiekia visas moteris įdarbinti biuruose ir bokso ringuose, nei varo moteris nuo puodų. Feminizmas – tai galimybė rinktis, visiems žmonėms turėti tuos pačius pasirinkimo variantus. Tad moteris, sąmoningai norinti dirbti namų šeimininke, – lygiai tokia pati feministė kaip ir Seimo narė, parduotuvės kasininkė ar gydytoja. Bet apie su feminizmu susijusius stereotipus plačiau pasišnekėsime jau kitą kartą.
