Jei dar šią vasarą norite pasimėgauti ne tik gamta, bet ir kultūra – menininkų, Vilniaus dailės akademijos dėstytojų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų idėjos savaitgalio išvykoms kaip tik jums. Taip pat tai trumpas gidas tiems, kurie nori geriau pažinti Alytaus kraštą, iš kurio broliai kilę.
Vasarą, kai Vilniaus dailės akademijos studentai atostogauja, jiems dėstantys broliai Gataveckai daugiau laiko skiria savo kūrybai, o laisvesniu metu keliauja apžiūrėti kitų menininkų darbų.
Broliai atskleidžia, kad būtent sudominę meno objektai ir įvairios parodos paprastai ir padiktuoja kelionių kryptis tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. „Ilsėtis dažniau keliaujame į pasaulio didmiesčius, kur daug muziejų ir galerijų, galima grožėtis architektūra.
Lietuvoje pirmiausia keliaujame ten, kur vyksta kokie nors kultūros renginiai ar norėdami išvysti įvairius meno objektus, pagal tai žvalgomės, ką dar netoliese galime pamatyti. Gamta mums patinka, bet joje neužsibūname – galerijose įdomiau, taigi ilgi pasivaikščiojimai po kalnus ar stovyklavimas su palapinėmis – ne visai mums“, – šypteli Algirdas.
Kartu su broliu Remigijumi jiedu pasidalijo idėjomis savaitgalio išvykoms Lietuvoje, o pirmiausia, žinoma, Gataveckų gimtajame Alytaus krašte. Beje, jei jau lankysitės Alytuje, pasinaudokite proga pamatyti ir brolių sukurtą skulptūrą „Skubėk lėtai“.
„Skubėk lėtai“
Prieš keletą metų pristatyta moderni skulptūra – išties dėmesio vertas kūrinys. „Iš kelio atitvarų susukta spiralė įdomi ne tik kaip meno objektas, bet ir kaip inžinerinis darbas – nors iš pažiūros gali atrodyti, jog ji padaryta ganėtinai paprastai, iš tiesų ją įgyvendinti buvo labai sudėtinga, reikėjo nemažai darbo ir pastangų – didžiuojamės įmone ir žmonėmis, kuriems pavyko įgyvendinti mūsų viziją“, – sako Remigijus.
Baltosios Rožės tiltas
Pasak brolių, aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas – dar vienas įdomus inžinerinis objektas, pastatytas ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Du Nemuno krantus jungiantis tiltas yra maždaug 240 m ilgio ir 38,1 m aukščio. Ta vieta unikali ir ypatinga.
Alytaus parkai
„Vilnius man labai patinka, bet kai čia atvykau studijuoti ir mane nusivedė į vieną žymų sostinės parką, nustebau – atrodė toks išgirtas, bet su Alytaus parkais nepalyginsi“, – prisiminė Algirdas.
Anot jo, įspūdį tikrai palieka Jaunimo parkas, įkurtas kaip laisvalaikio erdvė šeimoms. Anksčiau ši vieta garsėjo čia veikiančiais atrakcionais, tačiau dabar jie jau išmontuoti. Nepaisant to, veiklų parke netrūksta ir tiems, kam įdomus aktyvesnis laisvalaikis, ir tiems, kas nori ramiai pasivaikščioti. Į parko peizažą labai gražiai įsilieja ir praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje čia įkurdintos skulptūros (jas sukūrė skulptorių grupė, vadovaujama Naglio Nasvyčio ir Alytaus vyriausiojo dailininko Alberto Stankevičiaus), ir vėliau atsiradę dar du užsienio autorių kūriniai.
Abejingų nepaliks natūraliame pušyne įkurtas Kurorto parkas. Jis prasideda už Laisvės Angelo aikštės ir tęsiasi iki minėtojo Baltosios Rožės tilto per Nemuną. Vargu, ar kur rasite žalesnį parką, kuriame išties gali pasijusti kaip kurorte – pušynai su aplink lakstančiomis voverytėmis yra puiki vieta pasivaikščioti, – patikina Algirdas.
Buvusi Alytaus miesto sinagoga
Pasak brolių, Alytus galbūt ir negarsėja įspūdingais architektūros ansambliais, tačiau bent vieną architektūros perlą tikrai turi, tai – buvusi Alytaus miesto sinagoga, žavinti įspūdingu eksterjeru ir interjeru. „Be to, didelė tikimybė, kad čia užsukę galėsite apžiūrėti ir kokią nors puikią parodą, nes čia dabar veikia Audiovizualiųjų menų centras. Mums ši vieta labai patinka, čia gali pasijusti taip, lyg patekęs į Venecijos meno bienalę. Tikrai aplanko jausmas, kad esi kažkur ten“, – sako Gataveckai.
Dzūkų jūra – Dusios ežeras
Galbūt pasauliniame kontekste negalime pasigirti be žado paliekančiais gamtos objektais, tokiais kaip Didysis Kanjonas ar Mirties Slėnis, tačiau turime išties ypatingą gamtos kampelį – mūsų pajūrį su ten plytinčiais pušynais ir kopomis. „Bent mums tai yra išskirtinė vieta, viena mylimiausių“, – patikina Algirdas.
Taip pat mūsų šalis žavi ežerais, ypač mielas broliams Gataveckams – Dusios ežeras, dar vadinamas Dzūkų jūra. „Vasaromis ten vykdavome su draugais, mums ten labai patikdavo. Ši vieta iki šiol kelia labai daug gražių prisiminimų“, – prisipažįsta pašnekovai.
Ruožas nuo Veliuonos dvaro iki Jurbarko
Be jau minėto pajūrio broliai išskiria ir vingiuojantį kelią pro panemunę, ypač žavus ruožas nuo Veliuonos dvaro, einantis pro Raudonės ir Panemunės pilis iki Jurbarko. Pakeliui – ir nuostabūs gamtos vaizdai, ir istorinės vietovės bei architektūros paminklai.
Kryžių kalnas
Pasak Remigijaus, tai viena unikaliausių vietų šalyje, jam palikusi didžiulį įspūdį: „Yra daug labai išgirtų lankytinų vietų, tačiau neretai į jas nuvykęs nusivili. Atvykus į Kryžių kalną nusivilti sunku – nieko panašaus kitur nepamatysite. Tai ir istoriškai, ir kultūriškai labai prasmingas objektas, tarsi didžiulė meninė instaliacija, atspindinti tai, kas šiuo metu populiaru menuose. Šis kūrinys savaime keičiasi – kažkas nyksta, dūla, kažkas atsinaujina. Manau, kad tiek artefaktų, tiek paties proceso prasme tai labai prasmingas objektas“, – sako jis.
Lietuvos miškai
Pasaulyje galima rasti ir tankesnių, ir įvairesnių miškų, tačiau mūsų miškai mums ypatingi ne tik kaip gamtos, bet ir kaip istorijos objektai – juk reikšmingu mūsų istorijai laikotarpiu čia glaudėsi partizanai, – sako Remigijus. „Miškas yra tarsi mūsų namai. Jei man reikėtų svečią iš užsienio kur nors nusivesti, pasiimčiau jį į girią ir papasakočiau, kaip laisvės kovotojai čia slėpėsi ir gyveno. Visus raginčiau į mišką važiuoti ne tik pagrybauti, bet ir prisiminti svarbią mūsų istorijos dalį, kurią taip pat galime pažinti lankydami muziejų ekspozicijas ar keliaudami po šiai temai skirtas ekskursijas“, – siūlo R. Gataveckas.
