Iš neprižiūrimo kaimynų sklypo į kiemą plūsta tiek daug šliužų, kad juos tenka rinkti keletą kartų per dieną, o apie atostogas ne namie negalima net pasvajoti – tokia bėda pasidalijo viena Klaipėdos rajone gyvenanti LRT.lt skaitytoja. Moteris pasakojo, kad pagalbos kreipėsi į jau kone visas institucijas, tačiau jos taip ir nesulaukė. Savivaldybė teigia, kad, nors dėl šios problemos skundų sulaukiama daug, problema yra sudėtinga ir reikalauja teisės aktų pakeitimų.
Į LRT GIRDI redakciją kreipėsi Klaipėdos rajone gyvenanti Danutė (vardas žinomas), visą vasarą kovojanti su iš nenušienautų kaimyninių sklypų į jos kiemą plūstančiais invaziniais šliužais – ispaniniais arionais.
„Yra pas mus apie 100 metrų mūsų tvoros, mūsų sklypo – iš vienos pusės koks 50 metrų yra vienas sklypas, maždaug trejus metus nešienaujamas ir iš kitos pusės – irgi 50 metrų, irgi taip pat nešienaujamas“, – pasakojo Danutė.
Ji teigė, kad prieš porą metų vienas iš sklypų buvo aptvertas, o kitame anksčiau šeimininkavo ūkininkas, kuris teritoriją prižiūrėdavo, šienaudavo, tad problemos nebuvo. Visgi jau kelerius metus abu sklypai yra visiškai nebeprižiūrimi.
Pasak Danutės, šią vasarą iš ten šliaužiančių šliužų kiekis yra toks, kad ji su šeima negali nė pagalvoti apie atostogas ar net ir vienos dienos poilsį ne namie – į jos sklypą plūstančius gyvius tenka rinkti bent kelis kartus per dieną.
„Aš net nemoku nusakyti – mes renkame rytą ir vakarą po kokius tris litrus. Dabar jau net neberenkam, tiesiog griebiame su grėbliu ir metam, nes yra neįmanoma surinkti. Jei mes bent parai išvažiuotume, jie liptų čia ir ant langų“, – apie bėdas kalbėjo moteris.
Moteris taip pat teigė, kad su ta pačia bėda susiduria ir kiti kaimynai.
„Renkame, druską pilame, bet ką ta druska – nulijo ir viskas, vėl nieko. Ten yra toks veislynas, kad net nemoku papasakoti“, – apie kaimynų sklypuose užsiveisusią „karalystę“ pasakojo LRT.lt skaitytoja.
Danutė pasakojo, kad pagalbos kreipėsi ir į įvairias institucijas, mat tikėjosi, kad kaimyninių sklypų savininkai bus įpareigoti nušienauti savo sklypus, tačiau liko nieko nepešusi.
„Ieškojau pagalbos ir skambinau ir į Aplinkos ministeriją, į Aplinkos apsaugos departamentą – liepė skambinti tai vienam, tai kitam numeriui ir galų gale niekas nieko negalėjo padaryti, skambinau į seniūniją – čia pasakė, kad neturi jokių teisinių galių, tada skambinau į Klaipėdos rajono savivaldybę – aš jau ir pernai ten rašiau ir skambinau, atvažiavo, pamatavo žolę ir gavau laišką, kad tie sklypai yra žemės ūkio paskirties ir viskas, jie nieko negali padaryti, negali priversti žmogaus nupjauti sklypą“, – apie kovą su vėjo malūnais kalbėjo Danutė.
Moteris teigia, jog situacija tokia, kad ji nuoširdžiai nebežinanti, ką daryti. Dar labiau nerimą kelia ir ateitis – juk šliužų kasmet tik daugės.
„Šiemet mes dar kovojame, barstome, o kas bus kitais metais?“ – retoriškai klausė Danutė.
Spraga teisėtvarkoje
Dėl situacijos LRT.lt kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kuri pripažįsta – nors skundų dėl nešienaujamų sklypų, invazinių šliužų sulaukiama nemažai, problema yra sudėtinga ir iš esmės reikalauja teisės aktų pakeitimų.
„Šiuo metu savivaldybės neturi teisinio pagrindo įpareigoti žemės ūkio paskirties sklypų savininkų šienauti savo sklypų. Taip pat neturime jokio teisinio pagrindo įpareigoti privačių sklypų savininkų naikinti invazinius šliužus ar taikyti konkrečias jų kontrolės priemones, kitos paskirties sklypuose – ne žemės ūkio – galime kontroliuoti tik tai, ar sklypas nušienautas, kaip numato taisyklės, taikyti nuobaudas. <...> Tai, kad sklype veisiasi invaziniai šliužai – neturi jokios įtakos, Savivaldybė gali imtis tik tų veiksmų, kuriuos leidžia teisės aktai“, – teigiama portalui atsiųstame savivaldybė komentare.
Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat teigia, kad problema dėl žemės ūkio sklypų kyla todėl, nes iki 2024 m. žemės ūkio paskirties sklypų šienavimą kontroliavo Nacionalinė žemės tarnyba, o ją naikinant ir dalį funkcijų perduodant savivaldybei nebuvo nustatyta, kas vykdo šių sklypų kontrolę būtent dėl šienavimo.
Visgi savivaldybė pabrėžia, kad žemės ūkio paskirties sklypai privalo būti nušienauti tik kartą per metus iki rugsėjo 1 dienos, todėl iš esmės tai situacijos dėl šliužų nepakeistų – tam reikėtų atskirų teisės aktų.
„2024 m. gegužės mėn. Lietuvos savivaldybių asociacija išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai, kuriame atkreipė dėmesį į problemą, kad nors Žemės įstatyme numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau ji atsisako nagrinėti savivaldybių persiųstus skundus, nes tai esą – ne inspekcijos atsakomybė. Tai reiškia, kad šiuo metu apskritai nėra institucijos, kuri užtikrintų žemės ūkio paskirties sklypų priežiūros kontrolę, nėra kam persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją gyventojų skundų ar prašymų“, – praneša Klaipėdos rajono savivaldybė.
Priduriama, kad 2024 m. gegužę, savivaldybės gaudamos vis daugiau skundų dėl nepjautos žolės, žemės savininkų ar naudotojų neprižiūrimų, apleistų teritorijų prašė skubos tvarka keisti teisės aktus ir nustatyti subjektą, kuris privalėtų nagrinėti pranešimus dėl apleistų žemės ūkio paskirties sklypų.
„Atsakymas iki šiol nėra gautas“, – teigiama savivaldybės komentare.
Anot savivaldybės, šiuo metu reikia keisti, galbūt papildyti Žemės įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, kurie numatytų, kas yra atsakingas už žemės ūkio paskirties sklypų priežiūrą, kontrolę dėl žolės pjovimo.
Ministerija: sklypo savininkas turi pareigą prižiūrėti savo teritoriją
Aplinkos ministerija portalui LRT.lt teigė, kad žemės sklypo savininkas ar naudotojas turi pareigą prižiūrėti savo valdomą teritoriją ir laikytis tai teritorijai taikomų žemės naudojimo, aplinkos apsaugos bei savivaldybės nustatytų tvarkymo reikalavimų.
„Žemės įstatymo 21 straipsnyje žemės savininkams ir kitiems naudotojams nustatyta pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė“, – teigiama aplinkos ministerijos LRT.lt atsiųstame pranešime.
Ministerija teigia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų tvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančios ar Lietuvos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtos ar valdomos teritorijos priežiūrą, kaip tai numatyta Žemės įstatyme ir Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktyje <...> tvarkyti, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas <...> pagal valdomą statinio ar žemės sklypo dalį. Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypuose <...> žolė turi būti ne aukštesnė kaip 30 cm.
Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia tyčia paleisti į laisvę, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje invazines rūšis, Aplinkos ministerija teigia, kad sklypo nepriežiūra, kai jame dauginasi invazinė šliužų rūšis ir dėl to kenčia kaimynai, negali būti prilyginama šliužų veisimui.
„Apleistame arba nepakankamai prižiūrimame sklype savaime besidauginantys ispaniniai arionai negalėtų būti prilyginami tyčia paleidžiamoms invazinėms rūšims, tačiau sklypo tvarkymo darbai padėtų stabdyti jų plitimą“, – komentavo ministerija.
Kaip kovoti?
Aplinkos apsaugos ministerija pateikia ispaniniam arionui naikinti ar gausai mažinti taikytinas kompleksines priemones: slėpimosi ir veisimosi vietų tvarkymas ir šalinimas, reguliarus žolės šienavimas, kompostavimo vietų priežiūra, moliuskicidų naudojimas, gaudyklių statymas, šliužų rinkimas, tarimasis su kaimynais dėl bendrų veiksmų.
