Pirmadienį technologijų milžinė „Nvidia“ pristatė galingą nešiojamųjų kompiuterių procesorių, skirtą „Windows“ įrenginiams, taip siekdama įsitvirtinti vartotojams skirtų naujos kartos asmeninių kompiuterių su integruota dirbtinio intelekto (DI) technologija rinkoje.
Šiuo ėjimu JAV bendrovė meta iššūkį tokioms kompanijoms kaip „Apple“, „Intel“ ir „AMD“ asmeninių kompiuterių sektoriuje, nors naujieji įrenginiai su jos procesoriais greičiausiai bus itin brangūs.
Tai taip pat rodo „Nvidia“ – kurią DI bumas pavertė vertingiausia pasaulio įmone – bandymą diversifikuoti veiklą žengiant į vartotojų rinką, nepaisant jos gaunamo rekordinio pelno pasaulinėms technologijų gigantėms parduodant duomenų centrams skirtus procesorius.
„Microsoft“ ir „Nvidia“ ketina iš naujo išrasti kompiuterį“, – didžiosios technologijų parodos „Computex“ išvakarėse Taipėjuje sakė „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas, pristatydamas lustą „RTX Spark“.
„Jei norite užsiimti skaitmenine biologija – jokių problemų. Jei norite atlikti seisminį apdorojimą – jokių problemų. Jei norite užsiimti astrofizika – jokių problemų“, – pridūrė J. Huangas, lustą vadinęs „neįtikėtinu kompiuteriu“.
„Tai tokia paties masto naujovė, kaip ir telefono išradimas iš naujo ir tapimas tuo, ką dabar žinome kaip išmanųjį telefoną“, – sakė jis.
„Nvidia“ teigimu, nešiojamieji ir stacionarieji kompiuteriai su procesoriais „RTX Spark“, kuriuos gamins tokios kompanijos kaip „Dell“ ir „Lenovo“, bus prieinami šį rudenį.
Tai ne pirmas kartas, kai „Windows“ įrenginiai veiks su „Nvidia“ lustais. Praėjusio dešimtmečio pradžioje bendrovės procesoriai buvo montuojami „Windows“ planšetiniuose kompiuteriuose.
Tačiau naujieji kompiuteriai pozicionuojami kaip įrankiai, galintys lengvai paleisti DI funkcijas, pavyzdžiui, agentus, kurie gali atlikti naudotojo paskirtas užduotis.
Vadina „egzistencine grėsme“ konkurentų procesoriams
Bendrovė „Nvidia“ geriausiai žinoma dėl savo gaminamų GPU – specializuotų lustų, iš pradžių suprojektuotų greitai atkurti žaidimų grafiką, o pastaruoju metu tapusių pokalbių robotų ir kitų DI įrankių varikliu.
Vyriausybėms ir įmonėms investuojant šimtus milijardų dolerių į DI infrastruktūrą, bendrovės vertė viršijo 5 trilijonus dolerių – daugiau už Japonijos ar Indijos BVP.
Tačiau pirmadienio pranešime sutelkiamas dėmesys į CPU, t. y. centrinį procesorių, kuris veikia kaip asmeninio kompiuterio smegenys.
„Nvidia“ apeina tradicinę asmeninių kompiuterių tiekimo grandinę, siekdama sukurti visapusišką aparatinės įrangos monopoliją“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs DI programinės įrangos inžinierius ir investicinio fondo „Carthage Capital“ įkūrėjas Stephenas Wu.
S. Wu teigimu, šis pramonės sektoriuje ilgai lauktas ėjimas kelia „egzistencinę grėsmę“ dabartiniams nešiojamųjų kompiuterių procesoriams, o „pirmosiomis aukomis“ taps tokios bendrovės kaip „Intel“ ir AMD.
Tai taip pat yra strateginis „Nvidia“ bandymas priversti programuotojus kurti jos aparatinei įrangai pritaikytus naujus technologinius produktus, sakė jis. Pasak S. Wu, tai padidins taip pat duomenų centrams skirtų GPU paklausą.
Tačiau, kai dėl atminties lustų trūkumo auga buitinės elektronikos kainos, „didžiausias klausimas... gali būti ne tai, kiek galinga bus nauja asmeninių kompiuterių aparatinė įranga, o tai, ar pirkėjai vis dar galės ją įpirkti“, praėjusią savaitę rašė žurnalo „PC World“ vyresnioji redaktorė Alaina Yee.
Diskusijos dėl nykstančių darbo vietų
Pirmadienį scenoje J. Huangas pristatė būsimą „Nvidia“ lustų platformą „Vera Rubin“, sakydamas, kad ir taip jau milžinišką skaičiavimo galios paklausą dar labiau didina siekis skubiai pereiti prie vadinamojo agentinio DI.
Tuo metu nuogąstavimus, kad DI visame pasaulyje sunaikins begalę darbo vietų, J. Huangas vadino „visiška nesąmone“.
„Programinės įrangos inžinierių skaičius iš tiesų auga. Naudingas DI jau čia. DI dabar generuoja pelną. DI dabar generuoja BVP“, – tikino verslininkas.
Tačiau J. Huangas neaptarė jautraus klausimo apie jo kelis mėnesius trukusią kampaniją Kinijoje parduoti lustus, kuriais galima mokyti ir valdyti DI sistemas.
Gruodį Vašingtonas sušvelnino su nacionaliniu saugumu susijusius apribojimus itin pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportui į Kiniją.
Vis dėlto, kol kas nėra jokių ženklų apie gautus užsakymus iš Kinijos technologijų įmonių, nes siekdamas mesti iššūkį JAV dominavimui šiame sektoriuje pats Pekinas intensyvina lustų kūrimą šalies viduje.
